DALIS SEIMO NARIŲ IMASI ASMENIŠKAI GLOBOTI PO VIENĄ BALTARUSIŲ POLITINĮ KALINĮ

Kitą savaitę sukankant pusmečiui nuo protestų Baltarusijoje pradžios, kai kurie Lietuvos valdantieji ir opozicijos parlamentarai imasi iniciatyvos globoti su režimo represijomis susidūrusius politinius kalinius.

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Žygimantas Pavilionis per spaudos konferenciją penktadienį informavo, kad taip atnaujinama dar 2010-aisiais po masinių protestų Baltarusijoje kilusi iniciatyva.

„Kiekvienas iš dvylikos Seimo narių imasi asmeniškai globoti po vieną politinį kalinį. Taip, jų yra daugiau, kalbama – per tūkstantį, mes žinome apie 220. Taip, yra galimybės, kad ir kiti Seimo nariai prisijungs“, – sakė Ž. Pavilionis.

Prie iniciatyvos prisidėjo Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio atstovė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Ji stengsis padėti šeštą mėnesį Baltarusijoje kalinamam 28-erių žurnalistui ir tinklaraštininkui, Laisvosios Europos radijo darbuotojui Ihariui Losikui. Jis buvo paskelbęs bado streiką, po 42 dienų jį nutraukė kilus grėsmei gyvybei.

„Mes palaikysime glaudų ryšį su I. Losik žmona Darja bei kolegomis, padėsime jiems kiek galima būti labiau girdimais už Baltarusijos ribų“, – feisbuke rašė V. Čmilytė-Nielsen.

Žygimantas Pavilionis, P. Peleckio / Fotobanko nuotr.

Pats Ž. Pavilionis imasi globoti Baltarusijos krikščionių demokratų atstovą Pavelą Severinecą.

„Mūsų poveikis režimui, kol jis nelūš, nėra labai didelis, bet tai yra būtent poveikis Vakarams. Tai yra daugiau poveikis Vakarams. Jei dėl Pavelo Severineco, aš sukelsiu visus Europos krikščionis demokratus (...), jie tikrai neužmirš šito reikalo“, – sakė jis.

Mūsų poveikis režimui, kol jis nelūš, nėra labai didelis, bet tai yra būtent poveikis Vakarams. Tai yra daugiau poveikis Vakarams.

Ž. Pavilionio bendrapartiečiai Laima Liucija Andrikienė apsiėmė globoti uždaryto naujienų portalo tut.by žurnalistę Kacerina Barysevič, Dalia Asanavičiūtė – „Belsat TV“ žurnalistę Dariją Chulcovą, Audronius Ažubalis – „Press Club Belarus“ steigėją Juliją Sluckają, Laurynas Kasčiūnas – tinklaraštininką Eduardą Palchisą, Raimondas Lopata – architektą Arciomą Takarčiuką, Emanuelis Zingeris – buvusį kandidatą į prezidentus Mikolą Statkevičių.

Valdančiosios Laisvės partijos atstovas Marius Matijošaitis žada rūpintis Baltarusių studentų asociacijos narės, žmogaus teisių centro „Viasna“ atstovės Ksenijos Syramalot situacija, jo partijos kolega Tomas Vytautas Raskevičius globos tinklaraštininką ir anarchistų judėjimo aktyvistą Mikolą Dziadoką.

Opozicinių Socialdemokratų partijos frakcijos narė Dovilė Šakalienė globos Baltarusijos koordinacinės tarybos narę Mariją Kolesnikovą, „valstiečių žaliųjų“ atstovė Rūta Miliūtė – žmogaus teisių aktyvistę Marfą Rabkovą.

Sviatlanos Cichanouskajos biuro vyresnysis patarėjas tarptautiniams reikalams Franakas Viačorka pabrėžė, kad politiniai kaliniai laikomi Baltarusijos kalėjimuose itin žiauriomis sąlygomis, kur siekiama palaužti jų ryžtą priešintis.

„Tai yra nežmoniškos sąlygos, kuriomis jie laikomi ir kur išgyventi nelabai įmanoma. Mūsų istorija rodo, kad po daugelio metų kalėjime žmonės į politiką nebegrįžta. Ir būtent to tikisi Aliaksandras Lukašenka, kai meta mūsų jaunus, drąsius žurnalistus, aktyvistus, kūrybiškus influenserius į kalėjimą daugeliui metų“, – sakė F. Viačorka.

Baltijos šalis mato pavyzdžiu

F. Viačiorka sakė besitikintis, kad visa Europos Sąjunga, kitos Vakarų šalys paseks Baltijos šalių pavyzdžiu ir ilgainiui išplės sankcijas Minskui.

„Manau, kad sankcijos turi būti išplėstos, sustiprintos, dažniausiai žmonės galvoja apie vizą, keliones. Tačiau nacionalinės sankcijos, kurias įvedė Lietuva, Latvija, Estija, taip pat kai kurios kitos šalys, Šveicarija, gali būti taip pat labai galingos. Šiuo metu Baltijos valstybių sankcijos yra stipresnės nei europinės. Manau, kad Briuselis turėtų imti pavyzdį iš tų, kurie greitai reaguoja ir įtraukia naujas pavardes į sąrašą“, – sakė jis.

„Norėčiau, kad Briuselis būtų toks pat drąsus, kaip Vilnius – Briuselis, Vašingtonas, Berlynas galėtų pasimokyti iš Vilniaus, kaip galima paremti ne tik kaimyną, bet ir pamatines žmogaus teises ir laisves“, – kalbėjo S. Cichanouskajos atstovas.

Norėčiau, kad Briuselis būtų toks pat drąsus, kaip Vilnius – Briuselis, Vašingtonas, Berlynas galėtų pasimokyti iš Vilniaus, kaip galima paremti ne tik kaimyną.

Anot F. Viačorkos, sankcijos galėtų būti nukreiptos ir prieš Aliaksandro Lukašenkos aplinkos kontroliuojamas įmones.

„Turime ieškoti visų galimybių izoliuoti Lukašenką. Aš žinau, kad ekonomikai tai gali turėti pasekmių – kitoms valstybėms, galbūt ir Lietuvai. Tačiau ilgesnėje perspektyvoje tai duos rezultatų Baltarusijos demokratiniam judėjimui“, – pabrėžė jis.  

F. Viačorka sakė, kad Baltarusijos opozicija jaučia didelę buvusios ir dabartinės Lietuvos Vyriausybės, parlamentarų ir šalies lyderių palaikymą, vadino Lietuvą čempione pripažįstant S. Cichanouskają išrinktąja Baltarusijos prezidente.

Jis taip pat užsiminė, kad kovą ir balandį ketinama atgaivinti masines demonstracijas Baltarusijoje.

Baltarusijoje nuo praėjusių metų rugpjūčio mėnesio tęsiasi protestai dėl prezidento rinkimų klastojimo. Minsko režimo pareigūnai protestus malšina jėga.

Į Lietuvą po rinkimų pasitraukė buvusi kandidatė į prezidentes S. Cichanouskaja, ES bei atskiros šalys ėmėsi sankcijų prieš Minską.