Dėl to pirmadienį per darbo grupės posėdį sutarta bendru sutarimu.
Darbo grupės vadovas, Seimo pirmininkas Juozas Olekas atkreipė dėmesį, kad įsteigti LRT valdybą siūlė daugelis darbo grupės narių ir kviestų ekspertų.
Tuo metu LRT administracija prieštaravo naujo valdymo organo sukūrimui.
Jos teigimu, Europos Komisija yra konstatavusi, kad LRT veiklos priežiūros instrumentų pakanka. Be to, apie būtinybę įkurti valdybą nekalba ir Valstybės kontrolė.
„Labai svarbu įvertinti, ar įdiegus naują LRT valdymo modelį nekils rizika, kad bus dubliuojamos priežiūros ir valdymo organų funkcijos, pasunkės sprendimų priėmimo procesas, taps mažiau aiškios ir suprantamos valdymo ir priežiūros organams priskirtų kompetencijų bei atsakomybės ribos. Be to, toks teisinis reguliavimas turėtų būti suderintas su ES teise bei konstituciniu visuomenės transliuotojo nepriklausomumo principu“, – teigiama LRT administracijos rašte darbo grupei.
Darbo grupės narys konservatorius Vytautas Juozapaitis pabrėžė, kad valdybą turėtų sudaryti aukščiausio lygio vadovai, kurie padėtų administracijai valdyti nacionalinį transliuotoją. Anot jo, LRT tarybai liktų priežiūros funkcija.
„Pagaliau turėsime tarybą kaip nepriklausomą visiškai ir, net galima traktuoti, kaip išorės kontrolės valdymo organą, nes po jais bus ir valdyba, ir direktorius, ir administracija“, – sakė darbo grupės narys Artūras Zuokas.
Didins tarybą
Be to, darbo grupė sutarė padidinti LRT tarybos narių skaičių – nuo dabartinių 12 iki 15.
Pagal J. Oleko siūlymą, kuriam pritarta, LRT taryba turėtų būti sudaroma iš visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų, skiriamų šešerių metų kadencijai.
Darbo grupė atsisakė sumažinti prezidento ir Seimo skiriamų LRT tarybos narių skaičių. Tą padaryti siūlė konservatoriai.
„Seimo ir prezidento atstovavimas yra būtinas, bet jis neturėtų dominuoti. Apetitui patenkinti Seimui ir prezidentui turėtų užtekti po du narius“, – sakė V. Juozapaitis.
Darbo grupės sprendimas reiškia, kad keturis tarybos narius toliau skirs prezidentas, keturis – Seimas (po du valdančioji dauguma ir opozicija), o likusius – nevyriausybinės organizacijos.
Tačiau pirmadienį neapsispręsta, kurioms visuomenimės organizacijoms suteikti galimybę deleguoti papildomus LRT tarybos narius. Sutarta apie tai pagalvoti iki kito posėdžio.
Tarp siūlymų nuskambėjo Lietuvos savivaldybių asociacija, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, Neįgaliųjų reikalų taryba, Lietuvos bendruomeninių organizacijų sąjunga, Nacionalinė nevyriausybinių organizacijų koalicija, Verslo taryba, Teisininkų draugija.
Taip pat sutarta, kad tarybos narių atranka turėtų būti unifikuota ir vieša.
Darbo grupė daugumos balsais nutarė, kad būtų įkurtas LRT tarybos biuras, skirtas aptarnauti jos darbą.
Spręs Seimas
Visus darbo grupės siūlymus turės priimti Seimas, svarstydamas LRT įstatymo pataisas.
Kaip rašė BNS, darbo grupė tobulinti LRT valdyseną sudaryta po to, kai valdantiesiems Seime nepavyko skubos tvarka priimti savo parengtų pataisų, pagal kurias LRT generalinis direktorius galėtų būti atleidžiamas pareiškus jam nepasitikėjimą, kai nepatvirtinama metinė transliuotojo veiklos ataskaita arba apkaltinus jį netinkamu funkcijų vykdymu.
Tokiu atveju nacionalinio transliuotojo vadovas pareigų netektų slaptai balsavus septyniems tarybos nariams iš 12.
Dabar galiojantis įstatymas numato, kad LRT generalinis direktorius gali būti atleistas balsuojant atvirai, tam reikia aštuonių iš 12 tarybos narių balsų, o atleidimo pagrindas turi būti viešasis interesas.
Dėl grėsmės žodžio laisvei gruodį prie Seimo surengti keli protesto mitingai, juose dalyvavo daugiau kaip po 10 tūkst. žmonių.
Dalyvauti darbo grupės veikloje atsisakė Žurnalistų profesionalų asociacijos ir LRT iniciatyvinės grupės atstovai, nes į jos sudėtį neįtrauktos Medijų tarybos pasiūlytos organizacijos.
Praėjusią savaitę iš jos pasitraukė opozicinio Liberalų sąjūdžio atstovas.
Naujausi komentarai