Kreipimesi „laisviečiai“ ragina Europos socialistus pradėti vidinį tyrimą dėl Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko veiklos, kuri galėjo sukelti interesų konfliktą, bei apsvarstyti tolesnį partijos narystės PES klausimą.

„Turime akivaizdų interesų konfliktą – Vyriausybės vadovas tiesiogiai priima sprendimus, kurie galimai naudingi jo asmeninei įmonei. Tokie veiksmai ne tik balansuoja ties teisėtumo riba, bet ir pakerta visuomenės pasitikėjimą politikų morale“, – pranešime cituojamas T. V. Raskevičius.

Liberalai kviečia premjerą pasiaiškinti į Seimo tribūną

Seimo liberalai kviečia ministrą pirmininką į plenarinių posėdžių salės tribūną pasiaiškinti dėl kilusio skandalo.

Liberalai prašys patikslinti G. Palucko įmonės kreipimosi į nacionalinio plėtros banko ILTE terminus, paaiškinti įmonės steigimo ir akcininkų struktūros logiką, parodyti Seimui gautos paskolos paraišką ir sutartį, atskleisti premjero su partneriu valdomos įmonės kapitalo padidinimo šaltinių dokumentus ir pan.

„Manome, kad atsakyti į kylančius klausimus reikia vienu metu, o ne dalimis. Tai proga atvirai, skaidriai viską paaiškinti ir parodyti, kaip premjeras vertina procesus, kurie domina jau ne tik visuomenę, bet ir teisėsaugą“, – išplatintame pranešime cituojama frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Konservatoriai teisėsaugos prašo ištirti, kaip premjero įmonė panaudojo ILTE paskolos lėšas

Seimo konservatoriai kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą (FNTT) ir Generalinę prokuratūrą, prašydami ištirti, ar anksčiau paviešintos sąsajos tarp valstybės paskolą gavusios premjero įmonės „Garnis“ ir kitos Vyriausybės vadovo iš dalies valdomos bendrovės „Emus“ neturi kreditinio sukčiavimo požymių.

Visuomenininkas Andrius Tapinas savo feisbuko paskyroje skelbė gavęs vienos įmonės, neatskleistos dėl konfidencialumo, informaciją, esą ji vieną prekių užsakymą derino su „Emus“ atstovu, kuris vėliau nurodė, kad įmonės sąskaitą reikia išrašyti „Garniui“, o prekes siųsti bendrovės „Emus“ adresu.

Taip pat skelbta, kad šias išlaidas „Emus“ planavo apmokėti ILTE suteiktos paskolos lėšomis – t. y., nors prekės buvo skirtos ir išsiųstos „Emus“, už jas galėjo sumokėti kita premjero įmonė.

Pasak kreipimosi, pagal ILTE sąlygas lengvatinė paskola gali būti skiriama tik „Garnio“ veiklos išlaidoms, tačiau, jeigu gautos lėšos buvo nukreiptos į „Emus“, kuri pagal kriterijus negalėjo pretenduoti į tokio tipo finansavimą, tai atitinka paskolos panaudojimą ne pagal paskirtį.

„Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą prielaidą, jog kreditoriui (ILTE – ELTA) galėjo būti pateikta tikrovės neatitinkanti informacija apie realų paskolos lėšų naudotoją“, – kreipimesi į teisėsaugos institucijas teigė parlamento konservatoriai.

„Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207 straipsnio 1 dalį, kreditiniu sukčiavimu laikoma, kai asmuo, pateikęs bankui, kredito įstaigai ar kitam kreditoriui tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo turtinę padėtį ar finansinę būklę, tokiu būdu gauna kreditą, paskolą, lengvatinį kreditą, valstybės paramą ar kitokią finansinę paslaugą, arba kai gautas kreditas panaudojamas ne pagal paskirtį“, – teigiama rašte.

Praėjusią savaitę pasirodęs bendras „Laisvės TV“ ir tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ tyrimas atskleidė, jog lengvatinė 200 tūkst. eurų nacionalinio plėtros banko ILTE (buvusi „Invega“) paskola G. Palucko įmonei suteikta jam jau einant ministro pirmininko pareigas.

Anot tyrimo, kita premjero kontroliuojama įmonė „Emus“ negalėjo kreiptis dėl paskolos į lengvatines ILTE paskolas jauniems verslams pretenduoti, todėl paskolą gavo būtent „Garnis“, kuri buvo įsteigta tik pernai ir Registrų centrui dar nėra pateikusi finansinių ataskaitų.

Vis tik, „Garnis“ galėjo pretenduoti į maksimalią 200 tūkst. tik padidinus įmonės įstatinį kapitalą iki 40 tūkst. eurų – tai akcininkai G. Paluckas ir M. Milašauskas padarė praėjusių metų gruodžio 30 d.

Tyrime taip pat pabrėžiama, kad „Garniui“ jau gavus 200 tūkst. eurų lengvatinę paskolą premjeras ne tik viešai kalbėjo apie ILTE kaip galimybę finansuoti smulkųjį ir vidutinį verslą, bet ir pats priėmė su nacionaliniu banku susijusius sprendimus.

Pats G. Paluckas žurnalistams teigė, jog paskolą gavusios „Garnis“ įmonės veikloje nedalyvauja ir pagrindo nusišalinti nuo sprendimų, susijusių su ILTE, nemato.

Visgi, reaguodamas į prezidento Gitano Nausėdos raginimus, premjeras pats kreipėsi į VTEK. Institucija ketina šią situaciją svarstyti kitą savaitę.

Savo ruožtu ILTE Stebėtojų tarybos pirmininkė Daina Kleponė Eltai sakė, kad įstaiga pradėjo vidinį auditą dėl lengvatinės penktadalio milijonų eurų vertės paskolos „Garniui“, kurį planuoja baigti per savaitę.

Su nacionalinio plėtros banko Stebėtojų taryba ketvirtadienį susitiko ir įstaigą valdančios Finansų ministerijos vadovas Rimantas Šadžius.

ELTA primena, kad Registrų centro duomenimis, G. Paluckui priklauso 49 proc. akcijų baterijų sistemas gaminančioje įmonėje „Garnis“.

Tuo metu ličio chemijos akumuliatorius, programinę įrangą, sistemas gaminančioje įmonėje „Emus“ premjeras valdo 51 proc. akcijų. Politikas „Emus“ vadovavo 2010–2017 metais.

Likusios akcijos abiejose įmonėse priklauso Mindaugui Milašauskui, jis šiuo metu yra ir „Emus“ direktorius.

Spalį kandidatu į premjerus buvęs G. Paluckas tikino, kad eidamas pareigas neketina atsisakyti keliuose versluose turimų akcijų. Tačiau politikas kartu akcentavo, kad nusišalintų nuo balsavimo Seime ar Vyriausybėje, atsiradus interesų konflikto regimybei.