A. DULKYS APIE COVID-19 KRIZĖS VALDYMĄ: TAI YRA VISOS LIETUVOS EKONOMIKOS KLAUSIMAS

Pirmasis naujojo sveikatos apsaugos ministro žingsnis turėtų būti jau esamos koronaviruso pandemijos valdymo sistemos, taip pat turimų duomenų įsivertinimas, sako į šią poziciją siūlomas buvęs valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys.

„Kas nevaldo duomenų, tas nevaldo krizės. Pirmas dalykas, kurį riekia pasitikrinti, ar yra komandoje žmonių, kurie moka analizuoti duomenis. Negalima analizuoti bet kokių duomenų. Reikia pasitikrinti, ar turimi duomenys yra tikrai kokybiški. Ir blogiausia situacija, kurios aš bijočiau, jei paaiškėtų, kad kai kurių duomenų, kurie reikalingi priimti sprendimams, mes apskritai neturime“,– LRT radijui antradienį sakė A. Dulkys.

Jis taip pat teigė pritariantis kandidatės į premjeres Ingridos Šimonytės vizijai, kad operacijų vadovo vaidmens valdant dabartinę krizę turėtų imtis ne ministras, o Vyriausybės vadovas.

„Priklausomai nuo problemos dydžio, kokia situacija valstybėje, tokio lygio vadovas turi reaguoti. Šiuo atveju mes susiduriame su dalykais, kurie nėra tik sveikatos apsaugos klausimas. Tai yra visos Lietuvos ekonomikos klausimas. Tai manau, kad tai visiškai teisingas sprendimas, nes jums bet koks žmogus, kuris domisi vadyba pasakys, kad lyderis negali deleguoti krizių valdymo, prevencijos ir taip toliau“, – kalbėjo A. Dulkys.

Buvusio valstybės kontrolieriaus kandidatūrą į sveikatos apsaugos ministro pareigas kartu su kitomis I. Šimonytė pasiūlė prezidentui Gitanui Nausėdai praėjusią savaitę.

Susitiko su prezidento patarėjais

Jis teigė pirmadienį susitikęs su prezidento patarėjais ir išsamiai aptaręs situaciją, svarbiausius darbus.

A. Dulkys, kurio šalies vadovas šiemet nepateikė vadovauti antrą kadenciją Valstybės kontrolei, vylėsi, kad prezidentas ir kandidatė į ministrės pirmininkės pareigas ras bendrą sutarimą.

„Teisingiausia žinutė, kad krizės valdymas prasidės ne kada nors, o jis jau šiandien vyksta. Ir būtent komandos formavimo metodas, komandos formavimas krizės valdymui perimti yra sudedamoji krizės valdymo dalis. Todėl neabejotinai būtinas ir prezidento, ir premjerės palaikymas, ir jų vieningas palaikymas“, – teigė A. Dulkys.

Šiuo atveju mes susiduriame su dalykais, kurie nėra tik sveikatos apsaugos klausimas. Tai yra visos Lietuvos ekonomikos klausimas.

Jis pabrėžė, kad tapus ministru būtų svarbu perimti ne tik buvusio ministro Aurelijaus Verygos patirtis ir pamokas, bet ir dar ankstesnių ministrų.

„Sėkmės juda tarp kartų. Bandysiu įsigilinti ne tik į dabartinio ministro, bandysiu suprasti ir buvusių ankstesnių ministrų pamokas“, – pabrėžė pretendentas.

Jis kartojo, kad sprendžiant sveikatos sistemos problemas būtina suprasti ir spręsti ne tik jų pasekmes, bet pirmiausia – jų priežastis. O tam pravers jo sukaupta patirtis Valstybės kontrolėje.

Svarbiausiu visos sveikatos sistemos tikslu A. Dulkys nurodė siekį „padaryti žmones laimingus, kad jie ne tik gyventų ilgiau, bet kad gyventų ilgiau sveikai“.

„Pagal statistiką, vidutiniškai lietuviai gyvename beveik šešeriais metais trumpiau nei vidutinis europietis, vidutinio gyvenimo amžiaus tarp vyrų ir moterų skirtumas didžiausias ES. Geras dalykas – atsirado tendencija Lietuvoje, kad vidutinė gyvenimo trukmė pradėjo ilgėti, tačiau trumpėja mūsų sveiko gyvenimo trukmė. Tai reiškia, kad mes atkovodami papildomus metus žmonėms, juos toliau tik sergame“, – kalbėjo pretendentas į sveikatos apsaugos ministrus.

Apie narystę partijoje kol kas nesvarsto

A. Dulkys tikina, kad, siekdamas sveikatos apsaugos ministro portfelio Vyriausybėje, kuriai vadovaus I. Šimonytė, tikrai nesvarsto tapti jį į ministrus delegavusios konservatorių partijos nariu. 

„Aš nesiruošiu į jokią partiją stoti. Niekas iš manęs to ir nereikalavo, ir nereikalaus. Aš dabar (sutikdamas pretenduoti užimti ministro postą – ELTA) reagavau kaip pilietis, nes ši komanda svarsto, kad reikia mano pagalbos šiame etape“, – LRT radijui sakė buvęs valstybės kontrolierius.

Aš nesiruošiu į jokią partiją stoti. Niekas iš manęs to ir nereikalavo, ir nereikalaus.

Visgi A. Dulkys nebuvo kategoriškas dėl galimos savo narystės kurioje nors iš Lietuvos politinių jėgų. Tačiau, pasak pretendento į ministrus, jei jis visgi nuspręstų dalyvauti partinėje veikloje, žingsniai, kuriuos jis žengtų pirmiausiai, jau yra numatyti.

„Mano logika yra tokia. Dalyvavimas politinėje partijoje arba įsijungimas į kažkokią organizaciją yra labai atsakingas procesas, ir aš labai neigiamai vertindavau žmones, kurie prieš rinkimus, niekada nedalyvavę politikoje tų partijų veikloje, įšokdavo į pirmąsias rinkimų sąrašo vietas ir tokiu būdu patekdavo į parlamentą ar Europos Parlamentą. Aš manau, kad, jei kada nors gyvenime – aš niekada nesakau niekada – tokia mintis dalyvauti politinėje veikloje kiltų, aš tikrai įstočiau į tą organizaciją, įstočiau į konkretų skyrių ir pradėčiau nuo veiklos skyriuje“, – teigė A. Dulkys, pabrėždamas, kad jam tekęs pasiūlymas užimti sveikatos apsaugos ministro postą yra šiuo atžvilgiu išskirtinis atvejis.

Antradienį Seimas planuoja balsuoti, ar pritarti I. Šimonytės skyrimui ministre pirmininke.

I. Šimonytės kandidatūrą į premjero pareigas siūlo centro dešinės koalicija, kurią sudaro konservatoriai, liberalai ir Laisvės partija. Jie Seime turi 73 mandatus iš 141.

Nutarimas dėl pritarimo premjero kandidatūrai priimamas paprasta balsų dauguma atviru balsavimu.

Seimui pritarus premjero kandidatūrai ir prezidentui jį paskyrus, ministras pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo sudarytą ir prezidento patvirtintą Vyriausybę, pateikia svarstyti šios Vyriausybės programą.