E. GENTVILAS: APKLAUSOS DĖL SEIMO NARIŲ ATŠAUKIMO KIRŠINA VISUOMENĘ

Prezidentūros užsakyta visuomenės nuomonės apklausa dėl Seimo narių atšaukimo kiršina visuomenę, sako Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.

Anot jo, tai ne pirma prezidento Gitano Nausėdos iniciatyva, nukreipta prieš Seimą.

„Šitaip skatinamos priešpriešos visuomenėje, ir jeigu yra siekis sukiršinti visuomenę, tokie apklausinėjimai ir rezultatai yra geras pagrindas sukiršinimui“, – trečiadienį Žinių radijui sakė valdančiajai koalicijai priklausančios frakcijos seniūnas.

„Šitas klausimas yra ne pavojus parlamentarams, nes tikrai nebus priimti tokie sprendimai, įvairių frakcijų parlamentarai tikrai žiūrės į Konstituciją, kaip į vertybę, ir nekaitalios jos pagal kažkokią apklausą, o didžiausias pavojus yra kad čia vyksta visuomenės kiršinimas“, – kalbėjo E. Gentvilas.

Jis pabrėžė, jog Seimo nario atšaukimo mechanizmo neįmanoma įteisinti nepakeitus Konstitucijos.

„Tai, viena vertus, galbūt rodo galimus Prezidentūros užmojus, polėkius. Prisiminkime piliečių asamblėjos iniciatyvą (...) Prezidentas, atrodo, galėtų būti tas, kuris norėtų keisti Konstituciją, stiprinant, atvirai pasakius nedemokratines pozicijas, ir visos jos yra nukreiptos į Seimą“, – sakė E. Gentvilas.

Ir jeigu yra siekis sukiršinti visuomenę, tokie apklausinėjimai ir rezultatai yra geras pagrindas sukiršinimui.

„Tiek piliečių asamblėja kaip alternatyvi asamblėja, kuri atstotų ar papildytų Seimą, rodo tam tikrą požiūrį į Seimą (...) Antras dalykas, Seimo narių atšaukimo apklausa rodo – paieškokime būdų, ir štai tauta, 82 proc., palaiko. Gal tikrai reikia tai daryti?“ – kalbėjo liberalas.

Jis įsitikinęs, kad tokie pasiūlymai nesulauks politinės bendruomenės palaikymo.

„Kartais atrodo, kad tokiomis apklausomis siekiama įsitikinti, ar tauta palaikytų totalitarines tendencijas, ir tauta, žinoma, palaikytų. Čia nieko keista. Dar liktų vieną klausimą įdėti – kaip žiūrite į mirties bausmę. Ir sakytų: žiūrėk, tauta yra už mirties bausmę“, – teigė E. Gentvilas.

„Negalime įvedinėti antidemokratinių metodų valstybės valdyme. Nesvarbu, ar tai būtų man kilpa ant kaklo, ar ne“, – pridūrė jis.

Prezidentūros užsakymu balandį atliktoje apklausoje teirautasi, ar piliečiams turėtų būti suteikta teisė atšaukti iš Seimo išrinktus narius. Į šį klausimą 82,2 proc. respondentų atsakė teigiamai, 7 proc. – neigiamai, o 10,8 proc. respondentų neturėjo nuomonės.

Kovo mėnesį prezidento patarėjas Povilas Mačiulis pareiškė, kad visuomenei susipriešinus dėl planų Seime imtis ratifikuoti Stambulo konvenciją, jai svarstyti galėtų būti sudaryta piliečių asamblėja.

Kritikuoja konservatorius dėl EVT

E. Gentvilas sako nebijąs kritikuoti koalicijos partnerių konservatorių, kurie užsimoję keisti atstovavimo Europos Vadovų Taryboje (EVT) tvarką, įsivėlė į nesutarimus su prezidentu Gitanu Nausėda. Liberalas teigia, kad savo skeptišką nuomonę dėl konservatorių stovykloje brandinto tikslo parengti įstatymą, kuriuo būtų reglamentuojama Lietuvos atstovavimo EVT tvarka, jis išsakęs ir valdančiajai daugumai.   

„Valdančiojoje daugumoje buvo pokalbis, aš pats kategoriškai pasakiau, kad toks įstatymas, kuris iš karto būtų atiduotas į Konstitucinį Teismą, nieko veiksmingo neduos, o tik sukels trijų valdžios šakų konfliktą“, – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė E. Gentvilas.

K. Kovalėlio / Fotobanko nuotr.

„Man svarbiausia, kad visos valdžios šakos ieškotų, kaip suderinti visuomenės veiksmus, o ne kaip sukiršinti. Sprendimas turi būti, tačiau valstybės vadovai, kaip iki tol sutardavo, taip ir dabar turi susitarti. Prezidentas ir premjerė turi susitarti“, – teigė liberalas.  

Jo teigimu, sunku surasti argumentų, kurie leistų palaikyti konservatorius, pastaruoju metu intensyviai ieškančius būdų, kad Lietuvai EVT atstovautų ne tik prezidentas (kaip buvo pastarąjį dešimtmetį), bet ir Vyriausybės vadovas. Pasak E. Gentvilo, veiksmai, kurių ėmėsi koalicijos kolegos, tiesiog niekur neveda.

„Tikrai šioje situacijoje negaliu palaikyti kolegų konservatorių nei įstatymo priiminėjimo, nei dabar vykstančių procedūrinių veiksmų, kuriais bandoma parodyt, kad mes kietesni, mes nuspręsime, kas turi važiuoti į Briuselį į Europos Vadovų Tarybą. Aš manau, kad tai niekur neveda“, – teigė jis.

Bandoma parodyt, kad mes kietesni, mes nuspręsime, kas turi važiuoti į Briuselį į Europos Vadovų Tarybą. Aš manau, kad tai niekur neveda.

Kita vertus, akcentavo politikas, konservatorių aštri retorika ir spaudimas dėl EVT atrodo ganėtinai keistai, nes šiuo klausimu iki Seimo rinkimų Tėvynės sąjungos atstovai analogiškų pozicijų iš esmės nedemonstravo.   

„Keistai atrodo, kad tas pats Nausėda iki Seimo rinkimų pusantrų metų į EVT galėjo važinėti, ir tie pasisakymai, kurie skamba dabar, kad prezidentas uzurpavo – tai nuo kada jis uzurpavo? Nuo savo kadencijos pradžios iki dabar ar tik nuo Seimo rinkimų, kai konservatoriai atėjo į valdžią... Pusantrų metų viskas tiko, nebuvo ginamos Vyriausybės vadovo Skvernelio teisės važinėti į Briuselį. O štai atėjo nauja valdančioji dauguma – ir Nausėda uzurpavo. Tegul kolegos pyksta, bet man niekas neįrodys, kad 12 metų viskas buvo gerai... Tiems patiems konservatoriams turint premjerą Kubilių viskas buvo gerai, o štai dabar yra blogai“, – sakė politikas, galiausiai pažymėdamas, kad sprendžiant šį konfliktą mato tik vieną išeitį – prezidentui ir premjerei susitarti.

„Aš visiškai sutinku, kad premjero dalyvavimas EVT kartais būtų prasmingas ar net prasmingesnis nei prezidento, bet čia turi susitarti du valstybės vadovai, kaip iki šiol susitardavo“, – apibendrino E. Gentvilas.

Rasti bendrą sprendimą dėl EVT konservatoriams ir Prezidentūrai nesiseka

Sprendžiant vien iš pastarosios savaitės konservatorių ir Prezidentūros komunikacijos EVT klausimu, susitarimą rasti nėra lengva.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija praėjusį trečiadienį konstatavo, kad Užsienio bei Europos reikalų komitetai, teikdami rekomendaciją, kas turėtų atstovauti Lietuvai EVT, peržengė savo kompetencijos ribas. Taip Seimo etikos sargai pasisakė po to, kai kovo mėnesį Užsienio bei Europos reikalų komitetuose buvo nutarta rekomenduoti Vyriausybei, kad, sudarant delegaciją kovo 25–26 dienomis nuotoliniu būdu vykusiai EVT, Lietuvai atstovautų prezidentas. Šiuo nutarimu pasipiktino dalis opozicijos atstovų, mat konservatoriams priklausantys parlamentarai ne kartą viešai kalbėjo, kad komitetai lygiai taip pat galėtų rekomenduoti, jog į EVT turėtų vykti premjerė I. Šimonytė.

Dalies opozicijos teigimu, apskritai Europos reikalų komiteto sprendimas imtis teikti rekomendacijas, kas turėtų vadovauti Lietuvos delegacijai EVT, yra viršijantis komiteto kompetencijas. Pasak jų, privalu toliau tęsti praktiką, kai Seimo komitetai prieš vyksiančias EVT tik tvirtindavo Lietuvos pozicijas atskirais klausimais, tačiau dėl delegacijos sudėties nepasisakydavo, o šaliai daugiau nei dešimtmetį atstovaudavo tik prezidentas.

Tuo metu, anot konservatorių, kur kas efektyviau būtų, jei Vyriausybės prerogatyvoje esantys klausimai būtų atstovaujami premjerės, o prezidentas į EVT vyktų tik tuomet, kada būtų sprendžiami klausimai, susiję su užsienio politika.

Ir nors trečiadienį EVT atstovavimo klausimą kėlę Seimo komitetai nusprendė neteikti jokios pozicijos dėl to, kas turėtų vadovauti Lietuvos delegacijai Portugalijoje vykusioje neformalioje EVT, Užsienio reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Žygimantas Pavilionis prakalbo apie esą Vyriausybės vadovo teises uzurpavusį prezidentą. Jo teigimu, tai, kad prezidentas išvyko į neformalią EVT Portugalijos mieste Porte, yra žalinga Lietuvai, mat jis neturi jokios kompetencijos atstovauti Vyriausybės prerogatyvoje esantiems socialiniams klausimams. Būtent jiems ES lyderiai šią savaitę ir skirs dėmesį.

Prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė, praėjusį ketvirtadienį komentuodama situaciją, konservatorių pasirinktą būdą kelti atstovavimo EVT klausimą pavadino „antivalstybišku“ ir kenkiančiu šalies įvaizdžiui. Galiausiai ji pareiškė viltį, kad Seimas įsiklausys į Etikos ir procedūrų komisijos poziciją dėl Seimo komitetų viršytų įgaliojimų, rekomenduojant, kas turėtų vykti į EVT.