E. Macronas prašo G. Nausėdos atsiųsti karių į Malį | Diena.lt

E. MACRONAS PRAŠO G. NAUSĖDOS ATSIŲSTI KARIŲ Į MALĮ

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) paprašė Lietuvos prisidėti prie karinės operacijos Malyje.

Birželio pabaigoje jis parašė laišką Lietuvos prezidentui Gitanui Nausėdai. Apie jį anksčiau skelbta nebuvo.

Prancūzija stengiasi užsitikrinti Lietuvos politikų palaikymą prašymui atsiųsti į Malį specialiųjų operacijų karių. Jie dalyvautų europinėje pajėgų grupėje „Takuba“, padedančiai vietos ginkluotosioms pajėgoms kovoti su džihadistais.

„Noriu patikinti, kad jūsų šalies indėlis būtų ypač naudingas ir vertingas. Viliuosi, kad (...) galime tikėtis jūsų palaikymo“, – rašoma Prancūzijos vadovo laiške, kurį turi BNS.

Paryžius ne vienus metus prašo Lietuvos sustiprinti savo buvimą regione, o diskusijos Lietuvoje apie tai atsinaujino pavasarį.

Gitanas Nausėda ir Emmanuelis Macronas (R. Dačkaus / Prezidentūros nuotr.)

Prancūzijos diplomatai Vilniuje šiuo klausimu jau kurį laiką palaiko ryšį su Krašto apsaugos ministerija. Jų teigimu, siųsdama pajėgas į Afriką Lietuva ne tik solidarizuotųsi su Prancūzija padėdama užtikrinti stabilumą Paryžiui ir Europai rūpimame regione – iš Afganistano pasitraukę Lietuvos kariai toliau įgytų patirties kovos lauke.

Prezidentas G. Nausėda kol kas neatskleidžia, ar pritaria Prancūzijos prašymui. Galutinis sprendimas dėl karių siuntimo turėtų būti priimtas šiemet.

Noriu patikinti, kad jūsų šalies indėlis būtų ypač naudingas ir vertingas.

Siekia naujos kolektyvinio karinio įsitraukimo struktūros

E. Macronas laiške Lietuvos prezidentui teigia, kad Paryžius persvarsto tarptautinių pajėgų karinį  įsitraukimą Šiaurės Afrikoje.

Birželio pradžioje Prancūzijos prezidentas pranešė, kad nutrauks šalies operaciją Malyje „Barkhane“, o ji bus pakeista platesne tarptautine misija.

„Su partneriais Sahelyje, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Europoje konsultuojamės, siekdami apibrėžti naują kolektyvinio karinio dalyvavimo struktūrą, kuri bus grindžiama dviem pagrindiniais principais: mūsų partnerių parama kovojant su terorizmu ir sustiprintu operatyviniu bendradarbiavimu su partnerių kariuomenėmis Sahelyje, taip pat glaudžiai bendradarbiaujant su ES mokymo misija Malyje“, – laiške Lietuvos prezidentui rašė E. Macronas.

„Ši nauja struktūra paskatins Prancūzijos karinės sistemos pertvarką, tačiau specialiųjų pajėgų grupė „Takuba“ išliks pagrindiniu šios ateities sistemos elementu, kurį mes toliau stiprinsime“, – teigė jis.

Pasak E. Macrono, dabartiniai „Takuba“ partneriai ketina misijai skirti daugiau pajėgų, prie operacijos prisidėti planuoja ir joje dar nedalyvaujančios šalys.

„Galiausiai, kai kurios iš jų pradėjo politinį patvirtinimo procesą, būtiną norint patvirtinti savo veiklos įsipareigojimus“, – rašė Prancūzijos lyderis.

Apie sprendimą pasiųsti karių į misiją „Takuba“ šią savaitę pranešė Norvegijos vyriausybė. Ji taps devintąja šalimi, prisidėjusia prie šios operacijos.

Be Prancūzijos, joje taip pat dalyvauja Belgija, Estija, Italija, Nyderlandai, Čekija, Portugalija ir Švedija. Danija yra pažadėjusi skirti karių į šią misiją nuo kitų metų.

Šią specialiųjų operacijų grupę sudaro apie 600 karių.

Klausimą svarstys Valstybės gynimo taryboje

Prezidento G. Nausėdos atstovai sako, kad sprendimą dėl karių siuntimo į Malį Lietuva priims šiemet, tačiau pabrėžia, jog šalies indėlis Afrikoje ir taip yra didelis.

„Šiuo metu Lietuva daugiausiai karių į tarptautines misijas ir operacijas siunčia Afrikos žemyne. Lietuvos indėlis į tarptautinį saugumą dalyvaujant operacijose ir misijose, turint omenyje Lietuvos valstybės ir kariuomenės dydį, jau šiuo metu yra reikšmingas“, – teigiama prezidento Komunikacijos grupės BNS perduotame komentare.

Gitanas Nausėda ir Emmanuelis Macronas (R. Dačkaus / Prezidentūros nuotr.)

„Visos naujos iniciatyvos ir galimos alternatyvos yra kruopščiai vertinamos, sprendimas turi labiausiai atitikti Lietuvos saugumo interesus“, – teigiama jame.

Šiuo metu apie pusšimtį Lietuvos karių dalyvauja dviejose karinėse misijose Malyje ir vienoje misijoje Centrinės Afrikos Respublikoje.

Seimo mandatai siųsti Lietuvos karius į tarptautines operacijas atnaujinami kas dvejus metus. Prezidentūros teigimu, prieš teikdamas nuo 2022 metų įsigaliosiantį mandatą tvirtinti Seimui, G. Nausėda sušauks Valstybės gynimo tarybą.

Gegužės pabaigoje galimybę prisidėti prie operacijos Malyje jau svarstė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) ir palankiai įvertino tokią galimybę.

Krašto apsaugos viceministras Margiris Abukevičius šią savaitę tvirtino, kad ministerija pozityviai žiūri į galimą Lietuvos karių dalyvavimą operacijoje „Takuba“.

Rašyti komentarą
Komentarai (5)

manau

Tai ką, - mūsų karai dabar kiekvienai skylėj kamštis? Kolonialistai prisivirė košės , o dabar ją turi srėbti kiti, kodėl Lietuvos karai turi vykti į Malį, kaip tai surišta su Lietuvos interesais ir aplamai su Lietuva? Būtume paskutiniai mulkiai jeigu vyktume į visas pasaulio skyles, mumis naudojasi kaip kokiais durneliais.

Ruginis

matyt regionas france nesusitvarko su juodais

atsiųs

Ir atsiųs, kaip čia nepadėsi francūzui
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS