Ekspertams J. V. Žuko paskyrimas kelia klausimų | Diena.lt

EKSPERTAMS J. V. ŽUKO PASKYRIMAS KELIA KLAUSIMŲ

Prezidentui Gitanui Nausėdai pravers kadenciją baigusio kariuomenės vado Jono Vytauto Žuko specifinės žinios karinėje srityje, tačiau ką tik antpečius nusiėmęs generolas nacionalinio saugumo klausimus gali suprasti pernelyg siaurai, sako politologai.

„Rasti žmogų, kuris taip gerai išmanytų karinius dalykus, šiuo metu Lietuvoje yra sudėtinga. Karinio saugumo prasme tai yra ideali kandidatūra“, – BNS pirmadienį sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentė Margarita Šešelgytė.

Praėjusią savaitę išėjęs į atsargą J. V. Žukas šalies vadovo vyriausiuoju patarėju nacionalinio saugumo klausimais pradėjo dirbti pirmadienį.

Tapęs vyriausiuoju patarėju, buvęs kariuomenės vadas vadovaus prezidento Nacionalinio saugumo grupei.

Pasak M. Šešelgytės, prezidentas komandoje turės gerbiamą tarp karių žmogų ir G. Nausėda užtarnaus kariuomenės pasitikėjimą savo paties atžvilgiu.

Analitikų teigimu, J. V. Žuko paskyrimas leis specialių žinių gynybos klausimais neturinčiam šalies vadovui būti bene geriausiai informuotam šioje srityje.

„Mes dabar labai daug investuojame į gynybą, nes Lietuva turi aiškų priešą, kuris yra labai didelis, labai ginkluotas, o generolas geriausiai žino tuos gynybos planus. (...) Be to, jis išmano pačią krašto apsaugos sistemą, kur labiausiai reikia investuoti, kur yra silpnosios pusės“, – kalbėjo M. Šešelgytė.

„Labai siauras“ požiūris į saugumą

Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad nacionalinį saugumą apima ne tik karinė sritis – tai gali būti ir informacinė, kibernetinė, žvalgybinė ar socialinė plotmė.

Didžiąją dalį gyvenimo kariuomenėje tarnavusiam J. V. Žukui gali kilti iššūkis derinti visas nacionalinio saugumo sritis ir suprasti, kokias politines pasekmes gali turėti priimti sprendimai.

Yra tam tikras pavojus, kad požiūris į saugumą bus labai siauras.

„Generolai paprastai turi gana tarnybinį požiūrį į savo profesiją ir tas tarnybinis požiūris dažnai grindžiamas tuo, kad kuo daugiau ginklų turime, tuo geriau. (...) Karininkai yra linkę pervertinti kariuomenę ir jos ginklavimo reikšmę“, – BNS sakė kitas VU TSPMI politologas Kęstutis Girnius.

Anot jo, to pavyzdys galėtų būti klausimas dėl gynybos biudžeto padidinimo maždaug puse milijardo eurų iki 2030 metų, taip pasiekiant 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto asignavimus.

„Neabejoju, kad J. V. Žukas tam pritars, bet būtų gerai, kad koks nors žmogus paskatintų prezidentą pagalvoti, ar nebūtų verta tą sumą išleisti kitiems reikalams ir stiprinti Lietuvą kitokiais būdais“, – teigė K. Girnius.

Jam antrino M. Šešelgytė.

„Yra tam tikras pavojus, kad požiūris į saugumą bus labai siauras“, – tvirtino ji.

Civilinė kontrolė

J. V. Žuko paskyrimas kelia klausimų, ar tai suderinama su demokratinėse šalyse įtvirtintais civilinės kariuomenės kontrolės principais.

Vakaruose įprasta į gynybos ministro ar šalies vadovo patarėjo pareigas skirti civilius, taip neleidžiant pernelyg išaugti kariuomenės įtakai.

Prieš kelerius metus kritikos dėl generolų skyrimo į aukštus politinius postus sulaukė JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), kai buvusius karius numatė vadovauti Krašto saugumo ir Gynybos departamentams, vieną jų skyrė nacionalinio saugumo patarėju.

Daug karininkų vis dėlto mokosi tose pačiose mokyklose, dirba siauroje organizacijoje, o karininkiją netgi galima vadinti savotiška kasta.

Kai kurie ekspertai tuo metu reiškė nerimą, kad neseniai į atsargą išėjęs karininkas spręsdamas tarptautines problemas galėtų kliautis labiau kariniais sprendimais, o ne platesne, diplomatiškesne prieiga.

„Karo reikalai gali būti sprendžiami Gynybos štabe, o čia prezidentui reikia patarimų, kaip gynyba įsikomponuoja į plačiąją politiką. Daug karininkų vis dėlto mokosi tose pačiose mokyklose, dirba siauroje organizacijoje, o karininkiją netgi galima vadinti savotiška kasta“, – sakė K. Girnius.

Gynybos sekretoriumi pradėjęs dirbti Jimas Mattisas (Džimas Metisas) pažadėjo vadovautis civilinio vadovavimo tradicijos, sakydamas, kad „kariškių (...) pavaldumas civilinei vadovybei mažina kariškių polinkį ir galią kritikuoti ar prieštarauti politikai, kurią galiausiai įsakoma vykdyti“.

57 metų J. V. Žukas kariuomenės vadu dirbo nuo 2014 metų iki praėjusios savaitės.

Anksčiau jis buvo karinis atstovas Lietuvos atstovybėje prie NATO ir ES, vadovavo Sausumos pajėgoms, kitiems vienetams. Kariuomenėje J. V. Žukas tarnavo nuo pat jos atkūrimo.

GALERIJA

  • Ekspertams J. V. Žuko paskyrimas kelia klausimų
Rašyti komentarą
Komentarai (3)

O gal///

KKK galimai ta belange kvepia tau ,kad sitaip rasineji?

Kkkl

O kodėl Lietuvoje genocidininkas mėlynoji grybe vadalojasi prie mūsų išrinkto prezidento,ji turi būti konservatpalaikiu konservuose -belangej

na,

kad tie mūsų "ekspertai" amžinai ,šimtu procentų, prašauna pro šalį.

SUSIJUSIOS NAUJIENOS