Šią savaitę Lietuvoje tikimasi sulaukti žinių, kurios leis sparčiau diegti elektroninį balsavimą. Siekiant kuo daugiau sužinoti apie technologines tokio balsavimo saugumo naujoves, į tarptautinę komandiruotę išvyko ir Seimo narys Viktoras Fiodorovas.

Kada laikas eksperimentuoti?

Seimo valdyba komandiravo Informacinės visuomenės plėtros komiteto narį V.Fiodorovą į Austrijos mieste Brėgence spalio 28–31 d. vyksiančią VI tarptautinę konferenciją elektroninio balsavimo klausimais. Konferencijoje, skirtoje akademinei visuomenei, dalyvaus elektroninio balsavimo ekspertai iš viso pasaulio.

"Į konferenciją susirenka elektroninio balsavimo patirtį turinčių šalių specialistai, mokslininkai. Iš jų ir norisi išgirsti apie tokio balsavimo pranašumus, galimas grėsmes bei galimybes jį pritaikyti Lietuvoje. Pas mus yra nurodoma daug grėsmių: kad sunku patikrinti balsavusiojo tapatybę, lengva ją ar sistemas "nulaužti", pakeisti balsavimo rezultatus. Konferencijos pagrindinės temos ir yra teritorinis balsavimas ir balso įskaitymas, patikrinimas, ar tas žmogus tikrai balsavo, išlaikant balso anonimiškumą", – sakė Darbo partijos atstovas.

V.Fiodorovo teigimu, Lietuvoje jau galima internetu pasirašyti už partijų sąrašus – tai esąs vienas žingsnis elektroninio balsavimo link. Vis dėlto Seime ši tema vis prisimenama ir vėl užmirštama.

"Tam, kad Seime būtų diskusijų šiuo klausimu, reikia garantijų, kad tai yra saugu, patikima, kad neįvyks tam tikrų gedimų apygardose ir nepasikeis per naktį balsavimo rezultatai. Kylančiame priešinimesi elektroniniam balsavimui politinių motyvų neįžvelgčiau, manau, jis atsiranda dėl saugumo nežinomųjų", – mano V.Fiodorovas.

Seimo nario nuomone, iki artimiausių parlamento rinkimų įvesti elektroninį balsavimą tikriausiai būtų nerealu. Apskritai V.Fiodorovas linkėtų neeksperimentuoti per didžiausius rinkimus įvedant naujas sistemas. "Taip buvo daroma iki šiol – visos naujovės įvedamos prieš didžiausius – Seimo ar savivaldos – rinkimus. Taip daryti nepriimtina. Naujoves išbandyti per prezidento ar EP rinkimus, manau, būtų pats tas", – sakė V.Fiodorovas.

Labiau įsitrauktų emigrantai

Užsienio reikalų ministerijos (URM) Užsienio lietuvių departamento patarėjas Giedrius Kazakevičius įsitikinęs, kad elektroninio balsavimo galimybė yra itin svarbi palaikant ryšius su užsienyje gyvenančiais lietuviais, sudarant jiems galimybę dalyvauti rinkimuose.

Jo teigimu, pagrindiniai dalykai, kurie vienytų Lietuvoje ir svetur gyvenančius lietuvius ir padidintų emigrantų įsitraukimą į politinį bei visuomeninį šalies gyvenimą, yra dvigubos pilietybės, pavardžių rašymo ir dalyvavimo rinkimuose klausimai.

"Kalbant apie emigrantus, rinkimuose svarbūs du dalykai – priskyrimas apygardoms ir elektroninis balsavimas. Dėl abiejų nėra politinio sutarimo. Dėl to nemanau, kad elektroninio balsavimo įvedimas gali būti greitas ir neskausmingas dalykas", – sakė G.Kazakevičius.

V.Fiodorovas taip pat mano, kad, įvedus elektroninį balsavimą, dalyvaujančiųjų rinkimuose padaugėtų. "Įvedus elektroninę bankininkystę, žmonės pradėjo mažiau lankytis bankuose, bet bankinių paslaugų padaugėjo daug kartų. Tai yra patogu. Gali būti bet kur ir balsuoti", – kalbėjo V.Fiodorovas.

Priverstų pasitempti politikus

Socialdemokratas Gediminas Kirkilas jau lygiai prieš metus piktinosi, kad elektroninio balsavimo įvedimo darbai ir net diskusijos apie tai yra visiškai įstrigę. "Gyvename XXI a. Kas penktas mūsų planetos gyventojas turi išmanųjį telefoną, kas septynioliktas – kompiuterinę planšetę, o socialiniai tinklai "Facebook" ir "Twitter" turi 1,2 mlrd. aktyvių mėnesinių vartotojų pasaulyje. Vis dėlto, aukštosiomis ir informacinėmis technologijomis Europa atsilieka nuo Šiaurės Amerikos, Kinijos ir kitų Azijos valstybių. Tai ne tik, kaip pripažįsta pati ES, per mažos investicijos į mokslinius tyrimus ir inovacijas bei informacines kompiuterines technologijas, bet ir į kibernetinį saugumą. Iš šių iššūkių kylančias problemas ES privalo efektyviai spręsti. Nemažai Europos valstybių atsisakė arba neįvedė elektroninio balsavimo patikimumo ir saugumo sumetimais. Elektroninė valdžia taip pat dar nėra veiksmingai išplitusi Europoje", – teigė G.Kirkilas.

Pamažu ruošdamasis artėjusiems EP rinkimams ir tikėdamasis tapti europarlamentaru, jis tikino sieksiąs, jog ES politinėje darbotvarkėje saugaus ir patikimo elektroninio balsavimo įvedimas visoje ES – tiek EP, tiek nacionalinių parlamentų, tiek vietos valdžios rinkimuose – taptų prioritetu.

"Kas bijo elektroninio balsavimo? Esu įsitikinęs, kad jo įvedimas būtų puiki proga pasitempti visoms Lietuvos politinėms partijoms ir politikams, tapti progresyvesniems ir modernesniem s", – pažymėjo politikas.