Europarlamentarai abejoja, kad iki vasaros bus paskiepyta 70 proc. gyventojų | Diena.lt

EUROPARLAMENTARAI ABEJOJA, KAD IKI VASAROS BUS PASKIEPYTA 70 PROC. GYVENTOJŲ

Dalis Lietuvos europarlamentarų abejoja planu iki vasaros pabaigos paskiepyti 70 proc. Europos Sąjungos gyventojų, todėl paragino atsargiai skleisti tokią informaciją, nekurstant vilčių.

„Aš manau, išsikelti ambicingus tikslus yra gerai, tik blogai, jeigu jie sužadina nepagrįstas viltis. Tie skaičiai, kuriuos mes šiandien turime ir žinome iš Komisijos pirmininkės, iš gamintojų, jie dar nesiekia 70 procentų. Bet su naujų gamintojų atėjimu gali būti labai arti“, – europarlamentarų spaudos konferencijoje penktadienį sakė socialdemokratas Juozas Olekas.

Jis pabrėžė, kad neužtenka tik pagaminti vakcinų, tačiau taip pat svarbu efektyviai jas panaudoti, todėl ragino Lietuvos Sveikatos apsaugos ministeriją centralizuoti skiepijimo procesus, leidžiant tam tikrą lankstumą lokaliai, taip užtikrinant visų gautų dozių operatyvų panaudojimą.

„Kitaip mes dalies žmonių nepaskiepysime jau ne dėl gamybos trūkumo, bet dėl pačio skiepijimo proceso, kuris čia Lietuvoje vykdomas“, – pridūrė europarlamentaras.

 

Aš manau, išsikelti ambicingus tikslus yra gerai, tik blogai, jeigu jie sužadina nepagrįstas viltis.

Pasak P. Auštrevičiaus, 70 proc. skaičius ir kriterijus buvo suformuluotas Europos Vadovų nuotolinėje diskusijoje, tačiau tuo metu buvo remdamasi „popierinėmis prognozėmis“.

„Kai atsirado problemos, o mes jas stebime nuo sausio vidurio, kada suprasta ir paskaičiuoti gamybos pajėgumai, nes jie tik nustato realų grafiką ir realią perspektyvą, tie 70 proc. pasirodė kaip geras, gražus pažadas, menkai pagrįstas tikrove“, – kalbėjo jis.

„Geriau padaryti daugiau negu pasakyti – čia, matyt, būtų didžiausias pasiekimas“, – pridūrė europarlamentaras.

Juozas Olekas, P. Peleckio / Fotobanko nuotr.

J. Oleko teigimu, realiau atrodo per antrąjį ketvirtį turėti paskiepytus apie 60 procentų europiečių. P. Auštrevičiaus turimais skaičiavimais, 67 proc. galėtų būti vakcinuoti iki rugsėjo pabaigos.

P. Auštrevičius teigė, jog problemą išspręs tik naujų gamintojų atsiradimas rinkoje ir teigė, jog Europos Komisija turėtų bendradarbiauti su vakcinų gamintojais, o ne juos spausti. Pasak jo, silpnoji proceso dalis šiuo metu yra vakcinos gamyba, nes Europos farmacijos bendrovės neturi masinės vakcinos gamybos patirties.

Vakcinacija – viso pasaulio reikalas

Europarlamentarai įspėjo, kad neužtenka įveikti pandemijos tik Europos Sąjungoje ir pabrėžė, jog svarbu užtikrinti, kad vakcinacija prasidėtų visame pasaulyje. P. Auštrevičius teigė, jog patentų atsisakymas padėtų tiek paspartinti procesą, tiek užtikrinti didesnius vakcinos gamybos pajėgumus, suteikiant tokioms šalims kaip Indija galimybę jas gaminti masiškai.

„Kalbame ne tik apie Europos, bet viso pasaulio reikalus. Virš 120 valstybių dar neprasidėjo vakcinavimas“, – teigė P. Auštrevičius.

Petras Auštrevičius, I. Gelūno / Fotobanko nuotr.

Vakcinacijos visame pasaulyje svarbą pabrėžė ir konservatorė Rasa Juknevičienė, akcentuodama, jog tolesnis viruso plitimas kelia naujų pavojingų mutacijų atsiradimo riziką.

„Pandemija nepasibaigs paskiepijus tik Europą“, – pabrėžė ji.

Pandemija nepasibaigs paskiepijus tik Europą.

„Kuo daugiau naujų atvejų visur pasaulyje, tuo didesnė mutacijų tikimybė. Nesustabdę pandemijos plitimo visame pasaulyje, rizikuojame“, – įspėjo parlamentarė.

R. Juknevičienė pabrėžė, jog net ir esant kritikos dėl vakcinacijos proceso, svarbu suprasti, jog Europos Sąjungos sprendimas centralizuotai derėtis su farmacijos bendrovėmis užtikrino galimybę tokioms mažoms valstybėms kaip Lietuva greitai gauti vakciną, kokios ji niekada nebūtų turėjusi, jeigu tektų derėtis pačiai.

„Mes esame butelio kaklelyje, kada gamyba nepatenkina poreikio, tačiau vasarą atsiras daugiau vakcinų“, – teigė europarlamentarė.

„Valstietis“ europarlamentaras Stasys Jakeliūnas svarstė, ar vakcinos iš tiesų saugios, teigdamas, jog buvo sukurtos per itin trumpą laiką.

Todėl jis tvirtino, kad skatinti žmones vakcinuotis „yra mažų mažiausiai nepriimtina ir neetiška“.

Politikas taip pat žadėjo inicijuoti tyrimą dėl viruso kilmės, minėdamas versijas, jog virusas galėjo išplisti iš laboratorijos Uhane.

Konservatorius Liudas Mažylis savo ruožtu kritikavo Lietuvos vyriausybės sprendimą atidėti vyriausio amžiaus gyventojų skiepijimą ir pirmiausia skiepyti mokytojus. Europarlamentaras pabrėžė, kad taip rizikuojama pažeidžiamiausios grupės žmonių gyvybėmis.

„Mes nesuvaldėme mirštamumo ir dar darome veiksmus, kad jis nebūtų suvaldytas“, – kalbėjo L. Mažylis.

Europos Sąjungoje šiuo metu patvirtintos trys vakcinos nuo koronaviruso: įmonių „Pfizer“ su „BioNTech“, „Moderna“ bei „AstraZeneca“ su Oksfordo universitetu sukurti preparatai.

GALERIJA

  • Juozas Olekas
  • Petras Auštrevičius
Rašyti komentarą
Komentarai (2)

R

Pradėkit skiepit nuo nausėdos grikio ir šimoytės kale

gerai

kas nesiskiepys tas liks su Dievu a mzinai kiti taps setono vergais AMEN......

SUSIJUSIOS NAUJIENOS