Toks sprendimas priimtas trečiadienį vykusiame uždarame komiteto posėdyje, dabar šis klausimas keliaus į plenarinių posėdžių salę. Galutinį sprendimą ketinama priimti gegužės pradžioje.

Komiteto narys, europarlamentaras Dainius Žalimas BNS sakė negalintis komentuoti posėdžio turinio ir sprendimo, nes jis yra konfidencialus.

Kaip rašė BNS, Europos Parlamentas Lietuvos politiko teisinės neliečiamybės klausimo ėmėsi pernai spalį. Į šią instituciją rugsėjį kreipėsi generalinė prokurorė Nida Grunskienė.

Panaikinus P. Gražulio neliečiamybę, būtų leidžiama jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę.

Nuo pernai liepos P. Gražulis yra EP narys ir turi teisinę neliečiamybę, kuri gali būti atšaukta tik EP sprendimu.

P. Gražulis kaltinamas, kad 2022 metų gegužės 26 dieną po Seimo plenarinio posėdžio, kuriame svarstytas Civilinės sąjungos įstatymo projektas, viešai išsakė teiginius, kurie vertintini kaip žmonių grupės niekinimas dėl jų seksualinės orientacijos.

Tą dieną Seimui po pateikimo pritarus Civilinės sąjungos įstatymo projektui, numatančiam tos pačios lyties asmenų partnerystę, P. Gražulis, išėjęs iš plenarinių posėdžių salės, sutiko kelis LGBTIQ+ bendruomenės atstovus ir juos iškeikė, išvadino išsigimėliais, platinančiais venerines ligas, siūlė gydytis.

Prokurorų teigimu, tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad P. Gražulis tai darė veikdamas tiesiogine tyčia, suvokdamas, kad jo pasisakymai yra filmuojami, transliuojami bei skelbiami žiniasklaidoje.

Pagal Baudžiamąjį kodeksą, už šį nusikaltimą gresia bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Nukentėjusiais šiame tyrime pripažinti penki asmenys.

P. Gražulio baudžiamoji byla nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme.