G. LANDSBERGIS: NEGALIME ATMESTI JOKIŲ PARAMOS UKRAINAI FORMŲ

Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis sako, kad Vakarų šalys negali atmesti jokių paramos Ukrainai formų.

Taip jis kalbėjo po penktadienį Vilniuje vykusio susitikimo su Baltijos šalių, Prancūzijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrais, kuriame aptarta tolesnė Vakarų parama Kyjivui.

„Siekdami užkirsti kelią Rusijos laimėjimui, ir pagaliau atverti kelią Ukrainos pergalei, negalime atmesti jokių paramos Ukrainai formų. Lietuva su sąjungininkais svarsto, kur mūsų parama Ukrainai dabar būtų pati reikalingiausia“, – žurnalistams Vilniuje sakė užsienio reikalų ministras.

„Raudonas linijas privalome braižyti Rusijai, ne sau patiems“, – pridūrė jis.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) vasario pabaigoje pareiškė, kad negalima atmesti Vakarų karių nusiuntimo į Ukrainą galimybės.

Raudonas linijas privalome braižyti Rusijai, ne sau patiems.

Reaguodami į šį E. Macrono pasisakymą, dauguma sąjungininkių Europoje pareiškė, kad nesiųs savo karių į Ukrainą, o Prancūzijos pareigūnai taip pat tvirtino, kad kariai galėtų būti siunčiami ne kovoti su Rusijos pajėgomis, o paremti tokias operacijas kaip išminavimas.

Lietuvos pareigūnai savo ruožtu teigė svarstantys galimybę į Ukrainą siųsti karių, kad šie apmokytų ukrainiečius, tačiau kol kas pagrindiniu prioritetu išlieka parama ginklais ir amunicija.

„Ukrainiečiai atkakliai kaunasi, bet dabartinė Vakarų karinė parama yra aiškiai nepakankama ir vėluojanti. Turime padėti Ukrainai daug labiau ir daug greičiau. Toks yra mūsų šiandienos susitikimo tikslas. Sveikiname Prancūzijos lyderystę ir esame pasiryžę prisidėti“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

„Transatlantinė karinė parama Ukrainai turėtų ne tik vėl pasiekti prieš metus buvusį lygį, bet būti reikšmingai sustiprinta. Jei remiame Ukrainą, tai turi atspindėti ne žodžiai, bet darbai. Jei teikiame jai ginkluotę, turime duoti tai, ko reikia pergalei. Jei sutariame, kad Rusijos veiksmai griauna tarptautinės teisės pamatus, turime imtis veiksmų juos apsaugoti“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Prancūzijos ministras: nepereikime prie netinkamų diskusijų

Savo ruožtu Prancūzijos užsienio reikalų ministras Stephane Sejourne (Stefanas Sežurnė) teigė, kad Vakarų bendradarbiavimo tikslas – „nugalėti Rusiją neįsiveliant į karą prieš Rusiją ir stengiantis patenkinti Ukrainos poreikius, kuriuos ji išsakė“.

„Ukraina mūsų neprašė siųsti karių, ji prašo mus siųsti šaudmenis, – kalbėjo prancūzų diplomatijos vadovas. – Kalbame ne apie karinę operaciją Ukrainoje, nes Ukraina to neprašo, bet mes nieko neatmetame.“

S. Sejourne teigimu, išminavimo operacijos Ukrainoje gali reikšti, kad „kažkoks mūsų personalas ten turės nuvykti, bet ne kariauti“.

„Galbūt reikės gynybos pramonei padėti kažką padaryti. Taigi nepereikime prie netinkamų diskusijų, nes kartais mes viską pernelyg sudėtingai pateikiame, o tą sudėtingumą Rusija išnaudoja savo naudai“, – sakė ministras.

Estija žada ilgalaikį paketą Ukrainai

Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna (Margusas Cahkna) kalbėjo, kad kalbant apie paramą Ukrainai, „mums reikia kitokio požiūrio, kitokios iniciatyvos, kad judėtume į priekį“.

„Mes turime padaryti daugiau, turime daryti intensyviau ir greičiau ir privalome vykdyti sprendimus, kurie yra jau priimti“, – sakė ministras.

„Laikas vykdyti savo pažadus“, – teigė M. Tsahkna.

Ministro teigimu, Estija ir Ukraina ketina pasirašyti ilgalaikį dvišalį susitarimą, kuriuo per metus Ukrainai bus skiriama papildomi 0,25 proc. BVP.

„Jeigu visi tai darytų, tai sudarytų 120 mlrd. eurų per metus. Aš manau, kad tai būtų pakankama suma atstumti Rusiją“, – sakė M. Tsahkna.

Ragino padidinti Europos gynybinius pajėgumus

Latvijos užsienio reikalų ministras Krišjanis Karinis sako, kad Ukrainai dabar reikia „labai praktinių dalykų“: ginklų, šaudmenų ir kad būtų mokomi Ukrainos kariai.

„Labai svarbu, kad tą skubos jausmą, kurį jaučiame čia Rytų Europoje, perteiktume likusiai Europa“, – teigė K. Karinis.

Jis teigė, kad Europa turi spartinti savo gynybos pramonės pajėgumus.

„Mes Europoje veikėme kiek lėtai, bet mes pagaliau pabundame, gamyba atsigauna ir jeigu mes galėtume už Europos ribų ieškoti šaudmenų, kuriais galėtume paremti Ukrainą, tai taip pat padidintų ir Europos gynybinius pajėgumus“, – tvirtino Latvijos užsienio reikalų ministras.

Ministrai pabrėžė Čekijos iškeltos tarptautinės iniciatyvos nupirkti Ukrainai trūkstamos amunicijos svarbą.

Čekija dar vasario pabaigoje pranešė, kad turi tarptautinę paramą, įskaitant iš Kanados ir Danijos, finansuoti greitą šimtų tūkstančių amunicijos vienetų įsigijimą iš trečiųjų šalių, siekiant padėti karinės paramos laukiančiai Ukrainai mūšio lauke.

Apie tokią iniciatyvą paskelbta Bendrijai nepavykus ištęsėti pažado iki kovo 1 dienos išsiųsti Rusijos invazijai besipriešinančiai Ukrainai milijoną artilerijos sviedinių.

Čekijos ministras pirmininkas Petras Fiala penktadienį pareiškė, kad pagal tarptautinę iniciatyvą pirkti ginklų Ukrainai iš ne Europos šalių surinkta pakankamai lėšų 300 tūkst. šaudmenų, patikslindamas prezidento pateiktus skaičius.

Ketvirtadienį prezidentas Petras Pavelas sakė, kad Ukraina per kelias savaites gaus 800 tūkst. šaudmenų, 18 šalių donorių pažadėjus skirti lėšų.

Prie Čekijos vadovaujamo projekto prisideda tokios šalys kaip Lietuva, Latvija, Belgija, Jungtinė Karalystė, Kanada, Danija, Prancūzija, Vokietija, Nyderlandai, Norvegija ir Švedija.