Samdinių grupės „Wagner“ maištas Rusijoje galėjo tapti argumentu Vokietijai paskelbti apie nuolatinį brigados dislokavimą Lietuvoje, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

„Man rodos, kad tai („Wagner“ maištas Rusijoje – BNS) galėjo tapti tikrai argumentu svarstant ir pasirenkant laiką, kada pranešti apie brigados nuolatinį dislokavimą Lietuvoje, kad tai yra planas“, – ketvirtadienį LRT televizijos laidoje „Dienos tema“ sakė G. Landsbergis.

„Manau, kad net jeigu tai sutapo, tai sutapo sėkmingai, ir manau, kad tai yra stiprus atsakas ir Rusijai, kad vis dėlto jos nestabilumas stiprina NATO ir pasienio valstybes – jos vis dėlto stiprėja ir stiprinasi savais resursais, bet kartu ir partnerių“, – pridūrė jis.

Praėjusį savaitgalį Rusijoje „Wagner“ užėmė karines bazes pietiniame Rostovo prie Dono mieste ir pagrasino nuversti šalies karinę vadovybę, tačiau galop nutraukė skelbtą žygį prieš Maskvą. Kremlius tada pranešė, kad J. Prigožinas išvyks į Baltarusiją, į ją leista pasitraukti ir „Wagner“ samdiniams.

Pirmadienį Vilniuje besilankantis Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius (Borisas Pistorijus) pranešė, kad Vokietija yra pasirengusi nuolat dislokuoti brigadą Lietuvoje. Ministras sakė nežinantis, kada ji atsirastų Lietuvoje, ir pridūrė, kad tam reikia aptarti bendrus infrastruktūros ir plėtros planus.

G. Landsbergis teigė, kad spartus „Wagner“ žygis per Rusijos teritoriją galėjo paskatinti susimąstyti, kaip greitai kariai galėtų atsidurti prie Lietuvos sienos.

„Būtent „Wagner“ žygis, labai spartus žygis, leido kiekvienam pasvarstyti apie tai, kad, o jeigu kryptis būtų buvusi ne Maskva? Jeigu kryptis būtų buvusi Minskas? O jeigu kryptis būtų buvusi Lietuvos siena? Ar jie taip pat būtų greitai atvykę?“, – sakė ministras.

„Greičiausiai taip, ir tada visos teorijos apie stabilumą, susifokusavimą į frontą, tampa šiek tiek mažiau vertos“, – pridūrė jis.

Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Lietuvos ir Vokietijos vadovai pernai priėmė bendrą komunikatą dėl vokiečių brigados priskyrimo Lietuvai.

Vis dėlto vėliau paaiškėjo, kad šalių pozicijos kiek skiriasi – Vilnius siekė, kad šis karinis vienetas šalyje būtų dislokuotas nuolat, o Berlynas manė, jog dalis pajėgų turi būti Lietuvoje, o dalis – Vokietijoje.

Kol kas Lietuvoje dislokuotas tik vieneto štabas.

Kadenciją baigiantis Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Matthias Sonnas (Matjasas Zonas) ketvirtadienį LRT radijui sakė, kad Berlyno pareiškimas dėl nuolatinio brigados dislokavimo Lietuvoje yra sunkaus darbo, o Lietuvos vidaus politikos diskusijų rezultatas.