G. NAUSĖDA: DĖL ROTACINĖS ORO GYNYBOS DERAMASI SU DIDŽIOSIOMIS NATO SĄJUNGININKĖMIS

Siekiant Lietuvoje įgyvendinti rotacinį oro gynybos modelį, deramasi su didžiosiomis NATO sąjungininkėmis, sako šalies vadovas Gitanas Nausėda.

„Aš nenorėčiau dabar labai konkrečiai apibrėžti valstybių su kuriomis mes dirbame. Iš tikrųjų tokių yra ne viena. Galiu pasakyti, kad tai yra didžiosios mūsų NATO sąjungininkės“, – antradienį spaudos konferencijoje kalbėjo G. Nausėda.

„Labai tikiuosi, kad kelerių mėnesių perspektyvoje mes turėsime gerų žinių ir iš šitos srities“, – pridūrė jis.

Lietuva jau kurį laiko prašo NATO sąjungininkų rotuoti antžemines oro gynybos sistemas įgyvendinant pernai sutartą regioninį rotacinį oro gynybos modelį.

Nyderlandai praėjusią savaitę paskelbė, kad kelioms savaitėms atsiųs į Lietuvą ilgojo nuotolio oro gynybos sistemas „Patriot“.

G. Nausėda tai vadino svarbiu žingsniu įgyvendinant rotacinį oro gynybos modelį Baltijos regione, stiprinant atgrasymą ir gynybą.

„Kitos NATO sąjungininkės nebūtinai „Patriot“ sistemomis, bet kitais oro gynybos elementais gali prisidėti prie mūsų oro erdvės saugumo“, – sakė šalies vadovas.

„Mes iš tiesų imsimės savo įsipareigojimų, kad užtikrintume tinkamą rotaciją“, – antradienį Vilniuje kalbėjo Nyderlandų premjeras Markas Rutte (Markas Riutė).

Jis taip pat pridūrė, kad šalis sieks dar aktyviau prisidėti prie rotacinių oro gynybos pajėgų.

Galimybę regione dislokuoti oro gynybos pajėgumus Lietuva yra aptarusi su JAV, Vokietija, Švedija, Nyderlandais, Italija, Graikija.

Ragino rengti 14-ąjį sankcijų Rusijai paketą

G. Nausėda taip pat ragino didinti spaudimą Rusijai rengiant 14-ąjį Europos Sąjungos sankcijų paketą šiai šaliai, siekti, kad sankcijų apėjimas būtų užkardytas.

„Derybos su Ukraina dėl stojimo į Europos Sąjungą turi prasidėti jau šių metų birželį, o liepą Vašingtone vyksiančio NATO viršūnių susitikimo metu privalome žengti dar vieną žingsnį artinant Ukrainą prie NATO“, – kalbėjo Lietuvos prezidentas.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios šiai šaliai įvesta 13 sankcijų paketų. 

Pasak M. Rutte'ės, šiemet Nyderlandai Ukrainai skyrė daugiau nei 2 mlrd. eurų paramos, o nuo 2022-ųjų vasario pabaigos – 6,3 mlrd. eurų karinės pagalbos.

„Nyderlandų pozicija yra ginti ne tik rytinį flangą. Nyderlandų matymu, pirmiausia, mes siekiame Rusijos pralaimėjimo ir Ukrainos pergalės“, – kalbėjo M. Rutte.

„Nyderlandai ir Lietuva yra gana mažos valstybės, tačiau jų poveikis ir pastangos kovoti su Rusijos agresija yra nepaprastai stiprios“, – sakė jis.