G. NAUSĖDA: IŠORINĖS SIENOS APSAUGA – VISOS ES REIKALAS, REAKCIJA TURI BŪTI GREITA

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Bendrijos išorinės sienos apsauga yra visos Europos Sąjungos (ES) reikalas, todėl turi būti veikiama greitai.

Tą jis pareiškė po pokalbio telefonu su Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininku Charles’iu Micheliu (Šarliu Mišeliu).

„Europos Sąjungos išorinės sienos apsauga – visos ES reikalas. Solidari Europos reakcija turi būti greita“, – antradienį išplatintame Prezidentūros pranešime cituojamas G. Nausėda.

Lietuvos vadovas ir EVT pirmininkas sutarė, kad režimo vykdomi veiksmai turi būti vertinami kaip hibridinė ataka, nukreipta ne tik prieš Lietuvą, bet prieš visą ES, todėl turi būti panaudoti visi diplomatiniai pajėgumai ir nukreiptos visų Bendrijos šalių narių pastangos sienos apsaugai stiprinti.

Europos Sąjungos išorinės sienos apsauga – visos ES reikalas. Solidari Europos reakcija turi būti greita.

Šalies vadovas akcentavo, kad A. Lukašenkos režimas ir toliau naudoja migraciją kaip politinio spaudimo įrankį, grasina ekstremistų atvykimu ir tikslingai nukreipia nelegalius migrantus prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos.

G. Nausėda padėkojo už jau suteiktą tiek diplomatinę, tiek fizinę pagalbą, tačiau taip pat išsakė Lietuvai šiuo metu reikalingos skubios pagalbos iš ES poreikius – papildomų žmogiškųjų ir finansinių išteklių, ES tarpininkavimo repatrijuojant migrantus, užtvaros pasienyje įrengimui reikalingų išteklių ir įrangos.

Gavo patikinimą, kad ES Iraką spaus per vizų politiką

G. Nausėda teigia gavęs EVT pirmininko Ch. Michelio patikinimą, kad Bendrija, spręsdama migrantų krizę Lietuvoje, Iraką spaus per vizų politiką.

„Kai kuriais aspektais Europos Sąjunga turi tam tikrų derybinių svertų, kuriuos gali panaudoti, pavyzdžiui, kalbėdamasi su tuo pačiu Iraku. Tokių svertų, kurių savo dispozicijoje neturi kaip atskira šalis Lietuva. Konkrečiai – vizų išdavimo politika“, – žurnalistams antradienį sakė Lietuvos vadovas.

„Ponas Ch. Michelis patikino mane, kad yra pasirengęs naudoti šituos svertus ir tai darys artimiausioje ateityje“, – pridūrė jis.

Ponas Ch. Michelis patikino mane, kad yra pasirengęs naudoti šituos svertus ir tai darys artimiausioje ateityje.

Europos Sąjunga šiuo metu derasi su Bagdadu, kad šis susigrąžintų neteisėtai Baltarusijos ir Lietuvos sieną kirtusius irakiečius bei sumažintų skrydžių apimtis į Minską. Irako oro linijos keleivinius skrydžius artimiausiu metu ketina vykdyti ne tik iš Bagdado, bet ir dar trijų miestų – Basros, Arbilio ir Suleimanijos.

Pirmadienį Lietuvoje apsilankiusi Europos Komisijos narė Ylva Johansson (Ilva Johanson) teigė, jog ji jau anksčiau yra pasiūliusi trečiosioms šalims taikyti priemones, susijusias su vizų išdavimu, jei konkrečios valstybės nesilaiko tarptautinių įsipareigojimų, sprendžiant migracijos klausimus. Eurokomisarė pridūrė, kad šis sprendimas dabar yra ES Tarybos rankose.

G. Nausėda teigė su EVT pirmininku nekalbėjęs „konkrečiai apie Lietuvos įstatymines iniciatyvas“, tačiau akcentavo, kad jį bendrais bruožais supažindino su tuo, ką Lietuva ruošiasi daryti toliau.

Be to, kitą savaitę neeilinėje sesijoje Seimas turėtų svarstyti įstatymų pakeitimus, kurie leistų kariams duoti privalomus nurodymus fiziniams asmenims, juos persekioti ir sulaikyti. Kitaip tariant, kariai galėtų atlikti pasieniečių funkcijas.

„Daugiausiai kalbėjomės apie sienos statybos finansavimą“, – sakė Lietuvos prezidentas.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba siūlo prie sienos su Baltarusija statyti tinklinę keturių metrų aukščio tvorą. Jos įrengimas bendrai kainuotų daugiau kaip 150 mln. eurų.

Į Lietuvą šiemet jau pateko per 4 tūkst. neteisėtų migrantų, dėl jų antplūdžio Lietuva yra paskelbusi ekstremalią situaciją. Šalies pareigūnai laikosi pozicijos, jog išaugę migracijos srautai yra organizuota Minsko režimo akcija prieš Lietuvą.

Pirmadienį vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pasirašė įsakymą, kuriuo leido pasieniečiams apgręžti į Lietuvą vykstančius neteisėtus migrantus ir nukreipti juos į pasienio punktus ar diplomatines atstovybes.