G. NAUSĖDA: KARANTINO SĄLYGOS BUVO ĮVESTOS PER ŠVELNIOS

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad karantino sąlygos valstybėje buvo įvestos per švelnios. Pasak šalies vadovo, Vyriausybė, neįvedusi asmenims griežtos atsakomybės dėl karantino sąlygų nesilaikymo, lėmė užsikrėtusiųjų koronavirusu žmonių skaičiaus augimą šalyje.

„Dar viena didelė bėda, kuri prisidėjo prie to, kad šiuo metu mes negalime džiaugtis savo statistika, nors pirmosiomis savaitėmis ji buvo tikrai nebloga, yra tai, kad mes nustatėme pernelyg švelnias karantinavimo sąlygas ir, kas yra dar blogiau, kad mes nereikalavome, nesusijome šių sąlygų laikymosi su griežta atsakomybe. Tai darome dabar, kaip sakant, proceso eigoje. Deja, šis procesas jau yra nujudėjęs per toli, ir mes matome daug užsikrėtimo viduje atvejų, kurie būtent ir lemia staigų šitos statistikos blogėjimą“, – sakė prezidentas.

Deja, šis procesas jau yra nujudėjęs per toli, ir mes matome daug užsikrėtimo viduje atvejų, kurie būtent ir lemia staigų šitos statistikos blogėjimą.

Pasak G. Nausėdos, šios problemos neišspręs ir įvesta karo padėtis. Pasak prezidento, tai policijos atsakomybė suvaldyti karantino nesilaikančius žmones.

„Ar šią problemą būtų išsprendusi kariuomenė ar karo padėties įvedimas? Aš tuo labai abejoju, nes šiuo metu už viešosios tvarkos laikymąsi atsakinga policija. Esu įsitikinęs, kad policija turėtų būti atsakinga ir toliau. Policijos priemonėmis ir nustačius griežtesnę atsakomybę galima suvaldyti tuos žmones, kurie neturi net minimalios atsakomybės ir akivaizdžiai nesuvokia, ką jie daro. Kelia grėsmę ir sau patiems, ir kitų žmonių sveikatai, šlaistydamiesi viešose susibūrimo vietose ir nesaugodami savęs ir kitų. Žinoma, kad pagrūmojimas pirštu jau yra nebetinkamas ir neadekvatus. Toliau turi būti įvestos griežtos atsakomybės priemonės, kurios sudrausmintų šituos žmones“, – sakė G. Nausėda.

Įvardijo Ekstremalių situacijų valdymo centro klaidas

G. Nausėda sako, kad Ekstremalių situacijų valdymo centras stokoja vadybos sugebėjimų, dėl ko, pasak prezidento, šiuo metu tenka gyventi įtampos sąlygomis.

„Aiškiai stokojama kompetencijų Ekstremalių situacijų valdymo centre, susijusių ne su karo įgūdžiu, karinio valdymo ypatumais, o pirmiausia su vadybinių įgūdžių trūkumu. Pirmiausia galvoju apie užstrigusį medicinos priemonių užsakymą, kuris tikrai sukėlė didžiulę įtampą. Ta įtampa kilo ne tik visuomenėje, bet ir medikų bendruomenėje.

Tenka pripažinti, kad toks buvo sprendimas atiduoti šitas kompetencijas į tų žmonių rankas, kurie turėjo labai ribotą supratimą, kas yra pirkimai, elektroninės pirkimų sistemos ir taip toliau. Štai kodėl neturėjome nei suplanuoto proceso, neturėjome aiškaus plano, ką perkame, už kiek perkame ir per kiek laiko tos prekės būtų pristatytos“, – pirmadienį teigė G. Nausėda.

Anot prezidento, Lietuva bendroje ES sistemoje nebuvo pateikusi prašymo įsigyti reikalingas priemones.

„Mes net ir bendroje ES platformoje nesame pateikę elektroninėje sistemoje prašymo įsigyti priemones, susijusias su reagentais. (...) Mūsų (Prezidentūros – ELTA) pastangomis Lietuva buvo įtrauka kaip trečioji valstybė. Atsišaukė viena iš šalių, kuri galėtų šį reagentą suteikti, bet, kadangi toje šalyje sprendimas priklauso nuo atitinkamo ministro sprendimo, mes stovime eilėje su kitomis valstybėmis ir laukiame šiuo metu bei nežinome, ar jis bus teigiamas, ar neigiamas“, – sakė G. Nausėda.

Vadybinės kompetencijos buvo vienintelis kliuvinys, užvilkinęs visą procesą, padaręs jį tokiu, kad šiandien gyvename įtampos sąlygomis.

„Praktiškai vadybinės kompetencijos buvo vienintelis kliuvinys, užvilkinęs visą procesą, padaręs jį tokiu, kad šiandien gyvename įtampos sąlygomis“, – pridūrė jis.

Kariuomenė turi parengti aiškų veiksmų planą

G. Nausėda informuoja antradienį susitiksiantis su kariuomenės vadu Valdemaru Rupšiu ir krašto apsaugos ministru Raimundu Karobliu. Šalies vadovo teigimu, kariuomenei būtina parengti aiškų veiksmų planą, jeigu šalyje prireiktų įvesti nepaprastąją padėtį.

„Rytoj kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys ir krašto apsaugos ministras lankysis pas mane. Mes aptarsime planus, ir aš nuspręsiu, ar artimiausiu metu reikėtų šaukti dar vieną Valstybės gynimo tarybos posėdį, nes vienas toks posėdis buvo surengtas prieš kurį laiką“, – pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė G. Nausėda.

Prezidentas teigia, kad kol kas skelbti nepaprastosios padėties nereikia, tačiau akcentuoja, kad, jei to prireiktų ateityje, kariuomenė turi turėti paruoštą labai aiškų veiksmų planą.

„Dar praėjusią savaitę aš susisiekiau su kariuomenės vadu ir paprašiau, kad kariuomenės strategai paruoštų veiksmų planą ir tam tikras operacines schemas. Būtent tuo atveju, jeigu reikėtų imtis dar griežtesnių priemonių ir konkrečiai skelbti nepaprastąją padėtį“, – pabrėžė šalies vadovas.

„Šiuo metu to daryti mes neturėtumėme (...), tačiau, jeigu taip reikėtų padaryti ateityje, mes privalome būti labai aiškiai pasiruošę ir turėti labai aiškų veiksmų planą, ką darome tokiomis sąlygomis, kas už ką yra atsakingas, kokie materialiniai ištekliai yra reikalingi, kad nebereikėtų sėdėti ir kurti tų planų lygioje vietoje“, – pridūrė G. Nausėda.

Kritikuoja Seimo išėjimą į karantiną

G. Nausėda kritikuoja Seimo išėjimą į karantiną ir sako, kad šioje vietoje reikėtų suvokti savo atsakomybę prieš Lietuvos žmones.

„(...) Ar valstybė gali šiuo metu leisti, kad įstatymų leidžiamoji valdžia gali neveikti? Mano atsakymas yra ne. Ir tikrai turbūt negyvename tokiomis paprastomis sąlygomis, kad Seimo posėdžiai būtų sušaukiami kartas nuo karto ir tokiu būdu negalėtų Seimo institucija dirbti normaliai savo darbo, o darbų yra daug. Manyčiau, šitoje vietoje turėtume suvokti savo atsakomybę prieš Lietuvos žmones“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė G. Nausėda.

Lietuvoje paskelbus karantiną, į posėdžius Seimas nesirenka. Paskutinį kartą parlamento posėdis vyko praėjusį antradienį.

Prezidentūra tarpininkaus dėl kompiuterių

G. Nausėda informavo, kad Prezidentūra, norėdama užtikrinti sklandžią nuotolinio mokymo pradžią, tarpininkaus tarp Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir pilietinių iniciatyvų, kurios ministerijos užsakytus kompiuterius padės pristatyti vaikams, kuriems jų reikia.

„Yra gražių iniciatyvų, susijusių su mūsų mokymosi procesu. Ne paslaptis, kad netrukus mes turėsime dirbti nuotolinio ugdymo ir nuotolinio mokymo režimu ir tas režimas gali užsitęsti pakankamai ilgai, todėl su tuo yra susijusi kompiuterinio aprūpinimo problema, ypač tose šalyse, kurios stokoja tiek internetinio ryšio, tiek ir atitinkamų priemonių“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė G. Nausėda.

Pasak prezidento, pagrindinė problema, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija vienu metu negali užtikrinti, jog greitu metu visi užsakyti kompiuteriai būtų pristatyti vaikams. G. Nausėdos teigimu, Prezidentūra tarpininkaus tarp ministerijos ir pilietinių iniciatyvų, galinčių padėti užtikrinti, kad kompiuteriai laiku pasiektų vaikus.

„Reikia tikrai didelio skaičiaus kompiuterių ir tuos kompiuterius Švietimo, mokslo ir sporto ministerija yra užsakiusi. Tačiau problema yra tai, kad patiekti tokio skaičiaus kompiuterių vienu metu tikrai būtų neįmanoma. Todėl čia matome būtinybę ir galimybę Prezidentūrai įsitraukti, suvedant Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, su tam tikromis pilietiškomis iniciatyvomis“ , – klabėjo šalies vadovas.

„Konkrečiai Edmundo Jakilaičio iniciatyva „Būkime stiprūs kartu“, Vlado Lašo „Mokykla namuose“ – šitos organizacijos prisidės prie to, kad paramos dėka ir natūrinės pagalbos dėka būtų sutelktas pakankamas skaičius kompiuterių, kurie galėtų pasiekti vaikučius įvairiose Lietuvos vietose ir jie galėtų normaliai mokytis nuotoliniu būdu“, – pridūrė G. Nausėda.

ELTA primena, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, rengdamasi galimam nuotoliniam mokymui, informavo ketinanti nupirkti 5 tūkstančius kompiuterių, o dar 30 tūkst. – išnuomoti. Iš viso kompiuterinei technikai įsigyti skirta 9,2 mln. eurų. Į paslaugų paketą įtrauktas ir interneto ryšys.

Ragina jungtis prie iniciatyvos „Mokykla namuose“

G. Nausėda atkreipia visuomenės, verslo bendruomenės dėmesį ir ragina jungtis prie iniciatyvos „Mokykla namuose“. Iniciatyva siekiama padėti aprūpinti mokinius reikiama įranga nuotoliniam mokymui.

„Šiandien ypač svarbu, kad šalies mokiniai gautų mokymuisi nuotoliniu būdu reikiamas priemones ir ugdymosi procesas, persikėlęs į skaitmeninę erdvę, nenutrūktų. Džiaugiamės atsirandančiomis iniciatyvomis, aktyviai įsitraukiančiu verslu ir piliečiais ir savo ruožtu dedame pastangas, kad visiems bendradarbiaujant drauge pasiektume kiek įmanoma geresnių rezultatų“, – sakė valstybės vadovas.

Iniciatyva „Mokykla namuose“ rūpinasi, kad nė vienas Lietuvos vaikas neliktų ugdymo proceso paraštėse. Žmonių ir socialiai atsakingų įmonių dovanojami ar skolinami kompiuteriai ir kitos nuotolinio mokymo priemonės bus paskirstyti savivaldybėms ir švietimo įstaigoms, kurios jais aprūpins mokinius, kad būtų užtikrintas nuotolinio mokymo prieinamumas.

Pirmadienį Prezidento iniciatyva įvyko konferencinis pokalbis, sujungęs verslo ir pilietinių iniciatyvų „Mokykla namuose“, „Stiprūs kartu“ organizatorius, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovus bei prezidento patarėjus. Per pokalbį sutarta visoms šalims bendradarbiauti stiprinant iniciatyvą „Mokykla namuose“, teikiant informaciją apie kompiuterių poreikį, pagelbėjant logistikos kanalais ir iniciatyvos viešinimu.

Geopolitinė Lietuvos situacija nesikeičia

Jeigu dėl koronaviruso protrūkio sumažėtų Lietuvos BVP, tai atitinkamai sumažėtų ir krašto apsaugai skiriamos išlaidos, teigia prezidentas G. Nausėda. Kita vertus, šalies vadovas sako, kad įveikus viruso grėsmes, Lietuva vėl turės grįžti prie politinių partijų įsipareigojimo skirti 2,5 proc. nuo BVP gynybai iki 2030 metų.

Mes puikiai suprantame, kad krizės ateina ir praeina. Jeigu mes veikia sėkmingai, jos praeina kur kas greičiau. Tuo metu geopolitinė situacija, Lietuvos padėtis žemėlapyje yra tokia, kokia yra.

„Dėl siekio didinti iki 2,5 proc. nuo BVP. Prisiminkime, kad šitas planas yra sudarytas praktiškai dešimtmečiui, iki 2030 metų. Krizės ateina ir išeina. Tuo metu dešimties metų laikotarpis reiškia, kad mes turėsime galimai ir pakilimų, ir galbūt nuosmukių, stabilizacijos etapų. Tai yra tikrai ilgas laikotarpis. Trečias dalykas, į kurį noriu atkreipti dėmesį, yra tai, kad mūsų išlaidos krašto apsaugai yra procentinis dydis, tai jeigu sumažėtų mūsų BVP būtent dėl koronaviruso protrūkio, kokios šiuo metu ir yra prognozės, tai atitinkamai sumažėtų ir mūsų krašto apsaugai skiriamos išlaidos“, – teigia G. Nausėda.

G. Nausėda primena, kad, nepaisant koronaviruso, geopolitinė Lietuvos situacija nesikeičia.

„Mes puikiai suprantame, kad krizės ateina ir praeina. Jeigu mes veikia sėkmingai, jos praeina kur kas greičiau. Tuo metu geopolitinė situacija, Lietuvos padėtis žemėlapyje yra tokia, kokia yra. Tai yra strateginis veiksnys, kurio taip lengvai negali pakeisti. Šis partijų susitarimas gimė ne šiaip tiesiog sugalvojus, o gimė iš būtinybės. Jis paremtas praktiškai visų politinių partijų vadovų parašais. Tai yra dokumentas, kuris demonstruoja mūsų įsipareigojimą NATO organizacijai. Tai mes prisiimame tuos įsipareigojimus ir vertiname juos rimtai, nes rimtai vertiname ir tas grėsmes, kurios Lietuvai gali iškilti. Ir šiuo metu tos grėsmės yra pakankamai realios“, – sakė jis.

ELTA primena, kad 2018  metų pabaigoje pasirašytame Lietuvos politinių partijų susitarime įsipareigota 2,5 proc. nuo BVP skirti gynybai iki 2030 metų.

Su merais aptarė galimybę organizuoti kariuomenės pagalbą

G. Nausėda teigia, kad kalbėjosi su merais, kurių atstovaujami miestai labiausiai paliesti koronaviruso krizės. Pasak šalies vadovo, susitikimų metu aptarta galimybė, poreikiui esant, organizuoti kariuomenės pagalbą.

„Jie žino apie tokią galimybę ir jeigu kiltų staigus poreikis pasitelkti papildomai kariuomenę, toks poreikis būtų patenkintas – tą aš garantuoju, kaip vyriausiasis kariuomenės vadas“, – pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė G. Nausėda.

Nors šalies vadovas teigia, kad Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro vadovo pareigų kariškis eiti negali, pati kariuomenė, akcentavo jis, į krizės suvaldymą įsitraukti gali.

„Kariuomenė tikrai gali įsitraukti į įvairius šios krizės valdymo procesus (...) kaip papildantis veiksnys, kaip papildomi pajėgumai padėti tiems žmonėms, kurie šiuo metu realiai dirba su krizės pasekmėmis“, – teigė G. Nausėda.