NATO narystės veiksmų plano (angl. Membership Action Plan, MAP) atsisakymas sutrumpintų Ukrainos kelią į Aljansą, sako prezidentas Gitanas Nausėda.

„Ukraina bus NATO nare, Lietuva remia Ukrainos narystę NATO. Vilniuje turi būti aiškiai pasakyta, kad Ukraina yra transatlantinės saugumo architektūros dalis, ir sutartas kelias narystei pasiekti“, – spaudos konferencijoje Kyjive trečiadienį sakė šalies vadovas.

„Narystės veiksmų plano atsisakymas šį kelią galėtų ženkliai sutrumpinti. NATO ir Ukrainos tarybos įkūrimas dar labiau sustiprintų politinį bendradarbiavimą“, – pridūrė G. Nausėda.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius (Borisas Pistorijus) yra sakęs, kad NATO galėtų sutarti ir netaikyti Ukrainai narystės veiksmų plano.

Jį anksčiau turėjo įgyvendinti visos šalys narės, išskyrus Suomiją ir narystės tebelaukiančią Švediją.

Panašios pozicijos anksčiau laikėsi ir Vašingtonas.

Vis dėlto Amerikos prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) prieš kelias pareiškė, kad Jungtinės Valstijos, nepaisant Rusijos invazijos, nesiims specialių priemonių, kad Kyjivas galėtų prisijungti prie NATO. Anot JAV vadovo, ukrainiečiai „turi atitikti tuos pačius standartus“.

Lietuva tikisi, kad Aljanso narės Vilniuje liepą sutars dėl aiškios Ukrainos narystės NATO perspektyvos, bet bent kol kas šalių nuomonės dėl politinio įsipareigojimo Ukrainai išsiskiria.

Kalbėdamas apie paramą Ukrainai, G. Nausėda trečiadienį teigė, kad Vilnius rems Kyjivą „tiek, kiek reikės, iki pergalės“, prisidės prie šalies atstatymo po karo.

„Tai – mūsų valstybės, mūsų tautos apsisprendimas“, – sakė Lietuvos prezidentas.

Tai – mūsų valstybės, mūsų tautos apsisprendimas.

Jis taip pat gyrė šalies vykdomas reformas, siekiant narystės Europos Sąjungoje (ES).

„Esu įsitikinęs, kad dar šiemet, karo metais, Ukraina pradės derybas dėl narystės ES“, – kalbėjo G. Nausėda.

Bendrija praėjusią savaitę pareiškė, kad Ukraina, net vykstant karui ir nesiliaujant Rusijos atakoms, toliau siekia pradėti narystės derybas su bloku, ir pagyrė ją už reformas keliuose sektoriuose.

ES plėtros komisaras Oliveris Varhelyi (Oliveris Varhelijus) tarpinėje ataskaitoje, kurioje aptariama tik dalis pokyčių, kuriuos šalis turi įvykdyti, kad galėtų pradėti derybas, teigė, kad Kyjivas įvykdė du iš septynių žingsnių, susijusius su teismų valdymu ir žiniasklaidos laisve, ir kad padaryta gera pažanga vykdant konstitucinio teismo reformą.

Ukrainai šiuo metu yra suteiktas kandidatės į ES statusas.