Įgyvendindamas VGT sprendimą, Lietuvos ambasadorius prie NATO Deividas Matulionis kartu su Baltijos ir kitomis rytinio NATO flango šalimis oficialiai kreipėsi į Aljanso Tarybą, kuri pradėjo konsultacijas. NATO ketvirtadienį taip pat aktyvavo savo rytinio flango gynybos planus.

VGT buvo priimtas sprendimas ir dėl nepaprastosios padėties Lietuvoje įvedimo. Prezidentas pasirašė atitinkamą dekretą, pagal kurį nepaprastoji padėtis įvedama nuo ketvirtadienio 13 valandos iki kovo 10-osios 24 valandos. Dekretą ketvirtadienį rengiamoje neeilinėje sesijoje turi patvirtinti Seimas.

Dokumente pažymima, kad nepaprastoji padėtis įvedama, atsižvelgiant į didelio masto Rusijos Federacijos įvykdytus karinius veiksmus Ukrainos atžvilgiu.

Nė vienas iš mūsų neketiname taikstytis su tuo, kas vyksta viduryje baltos dienos viduryje Europos.

VGT taip pat aptarta pagalba Ukrainai.

„Lietuva yra pasiruošusi visomis įmanomomis priemonėmis – tiek kaip atskira valstybė, tiek kartu su savo sąjungininkai ir partneriais – suteikti visokeriopą pagalbą broliškai Ukrainos tautai ir dalyvauti sprendimuose dėl agresoriaus veiksmų užkardymo.

Nė vienas iš mūsų neketiname taikstytis su tuo, kas vyksta viduryje baltos dienos viduryje Europos. Šalyje, kuri visomis prasmėmis – ir istorinėmis, ir tradicinėmis savo vertybėmis, ir savo ištikimumu Europos principams – yra verta būti visateise Europos valstybių šeimos nare. Ji nusipelnė šitos teisės. Ir niekas kitas – nei iš vakarų, nei iš pietų, nei iš rytų, nei iš šiaurės – negali nuspręsti už juos pačius jų likimo, tai gali padaryti tik jie patys“, – po VGT posėdžio teigė prezidentas G. Nausėda.