class="mreklama">

„Tai būtų itin svarbu šiuo metu, kai šalys kovoja ne tik su COVID-19 sukeltomis ekonominėmis ir socialinėmis pasekmėmis, bet ir su trečiųjų šalių dezinformacija. Turime parodyti deramą dėmesį ir teikti didesnę paramą toms šalims, kurios pasiruošusios siekti europinės perspektyvos įgyvendinant politines, ekonomines ir teisines reformas“, – teigė šalies vadovas. Tokią poziciją EVT pirmininkui prezidentas pristatė Baltijos ir Šiaurės šalių (NB6) bei Lenkijos vadovų vardu.
 

Rengiantis ES Rytų partnerystės vadovų susitikimui birželio 18 d., prezidentas supažindino EVT pirmininką Ch. Michelį su dvišaliuose pokalbiuose išsakytomis Rytų partnerystės šalių vadovų įžvalgomis apie Rytų partnerystės prioritetus, ambicijas ir šalių pasirengimą įgyvendinti reformas, sakoma pranešime.

Lietuvos prezidentas pokalbyje iškėlė Astravo AE saugos klausimą. EVT pirmininkui pareikštas susirūpinimas branduolinio kuro pristatymu į Astravo AE aikštelę, atominės elektrinės neatitiktimi ES streso testų reikalavimams. Akcentuota būtinybė įgyvendinti praėjusių metų gruodį EVT išvadas, nurodančias, kad visi trečiosiose šalyse veikiantys įrenginiai atitiktų aukščiausius tarptautinius aplinkosauginius ir branduolinės saugos reikalavimus. Lietuva pakartojo jau Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen išsakytą kvietimą ES institucijoms panaudoti visus instrumentus, išnaudoti visus svertus siekiant, kad Baltarusija užtikrintų ES streso testų reikalavimų įgyvendinimą, iki elektrinei pradedant veiklą.

Šalies vadovas taip pat paragino EVT pirmininką asmeniškai įsitraukti į sprendimų, susijusių su Astravo AE saugos užtikrinimu, priėmimą, pabrėžė Baltijos šalių sinchronizacijos su žemyninės Europos valstybėmis projekto įgyvendinimo svarbą. Priminta, kad trečiosiose šalyse nesaugiose elektrinėse pagaminta elektra neturėtų patekti į ES vidaus rinką.
 

Prezidentas taip pat pristatė Lietuvos siekį tapti ES regioniniu civilinės saugos centru, skirtu suvaldyti branduoliniams ir radiaciniams incidentams.
 

Pokalbyje aptartas ir regiono atsigavimo iš pandemijos sukeltos socialinės ir ekonominės krizės planas. Kalbėta apie ES Daugiametės finansinės programos ir Europos atsigavimo fondo sudarymo principus šioje neeilinėje situacijoje.

Prezidentas pabrėžė, kad ES ekonomikos atsigavimui būtinas krizės mastą atitinkantis finansinis atsakas – didesnis daugiametis ES biudžetas ir tinkamo dydžio Europos atsigavimo fondas. Šalies vadovas teigė, kad susidariusi padėtis reikalauja lankstesnio požiūrio į finansinių instrumentų panaudojimą, ambicingesnio Sanglaudos ir Žemės ūkio politikos krypčių finansavimo. Prezidentas akcentavo, kad būtina sudaryti vienodas sąlygas visoms valstybėms narėms pasinaudoti Europos atsigavimo fondo teikiamomis finansavimo galimybėmis.