G. NAUSĖDA: SEIMO DARBO INTENSYVUMAS – NEPAKANKAMAS

Parlamento darbo intensyvumas nėra pakankamas, jis, kaip ir kitos valstybės institucijos, turėtų prisitaikyti prie karantino ir dirbti visu pajėgumu, teigia prezidentas.

„Galima sakyti, kad Seimo dabartinis (veiklos – BNS) periodiškumas, darbas komitetuose ir retkarčiais vykstantys plenariniai posėdžiai yra tai, ko užtenka. Mano nuomone, nėra tai, ko užtenka“, – penktadienį per spaudos konferenciją Vilniuje sakė Gitanas Nausėda.

„Paimkime konkretų pavyzdį – Konstitucinio Teismo teisėjų kandidatūrų klausimas, jau nebepasakysiu, kiek laiko užsitęsęs yra ir nėra sprendžiamas, ir dar klausimas, ar bus sprendžiamas kitą savaitę“, – teigė jis.

Prezidentas, Seimo pirmininkas ir Aukščiausiasis Teismas savo kandidatus į Konstitucinio Teismo (KT) teisėjus pateikė gruodžio viduryje, parlamentui kandidatūros pristatytos kovo 10 dieną, tačiau balsavimas dėl jų vis nukeliamas, nes nesulaukiama Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados.

Šio komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė tvirtino, kad nepriimtina tokį klausimą svarstyti  nuotoliniu būdu, be to, nėra, kur skubėti.

Pirmadienį numatytas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdis, į jo darbotvarkę įtrauktas klausimas KT teisėjų kandidatūrų, į šias pareigas siūloma buvusi KT kanclerė Ingrida Danėlienė, advokatė Giedrė Lastauskienė ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Algis Norkūnas.

„Yra klausimai, kurie tiesiog nėra sprendžiami operatyviai ir dėl to iš dalies atsakomybę turi prisiimti Seimas“, – penktadienį sakė G. Nausėda.

Jis tvirtino suprantąs, kad Seimo darbo tempui įtakos turi paskelbtas karantinas, bet, anot prezidento, parlamentas turi prisitaikyti prie jo sąlygų ir dirbti.

„Tai, kad Seimas yra praradęs tam tikrą veiklos tempą, galima pagrįsti ir objektyviais veiksniais – tenka prisitaikyti prie naujo režimo, bet prie naujo režimo taikomės visi, nėra išimtinių institucijų, kurios dirba kitokiu režimu“, – kalbėjo G. Nausėda.

„Labai kviečiu, kad Seimas tą darytų energingiau, dažniau ir prisiimtų visą atsakomybę už šalies problemų sprendimą, nes tik visos valdžios institucijos kartu gali pasiekti optimalų rezultatų“, – tvirtino jis.

Sukritikavo A. Monkevičių

G. Nausėda penktadienį sukritikavo švietimo, mokslo ir sporto ministrą Algirdą Monkevičių, kuris šios savaitės pradžioje prabilo apie sprendimą trumpinti mokslo metus dėl nuotolinio mokymo sukelto nuovargio pedagogams, tėvams ir mokiniams.

Prezidento teigimu, nuotolinio mokymosi įgūdžiai gali praversti ateityje kaip inovatyvi švietimo priemonė.

„Aš matau galimybę peršokti iš XX amžiaus į XXI ir likti tame amžiuje. Nesakau, kad dabar kiekvienais metais jau nebesusirinksime į mokyklas ir mokysimės tik nuotoliniu būdu, bet šis nuotolinio mokymo variantas mums suteikia galimybių pagalvoti apie tai, kaip mes galime priartinti prie mokymo proceso atokiai esančias mokyklas, kurios galbūt kai kuriose specialybėse neturi gerų mokytojų“, – penktadienį spaudos konferencijos metu sakė G. Nausėda.

Jis pabrėžė, kad pandemija, privertusi švietimą persiorientuoti į darbą nuotoliniu būdu, gali pasitarnauti ateičiai – suformuoti naudingus įgūdžius. Dėl to, pasak šalies vadovo, yra nepriimtina, kai švietimo, mokslo ir sporto ministras kalba apie nuovargį dirbant nuotoliniu būdu.

„Dėl to man nepriimtinas šioks toks pasigirstantis nuovargis iš švietimo, mokslo ir sporto ministro lūpų, kad čia mums taip sunkiai viskas užsiveda, gal mes eikime anksčiau atostogauti, pabaikime anksčiau mokslo metus. Tai kaip tik dabar yra ta galimybė viską sustyguoti taip, kad mes galėtume naudotis nuotolinio mokymo tam tikrais elementais net tada, kai koronaviruso nebeliks Lietuvoje. Bet va atsiranda nuovargis. Nepadarykime taip, kad mus likimas koronaviruso pagalba įmetė į XXI a., o mes visomis keturiomis bandome ropoti atgal į XX a. Pasinaudokime šia galimybe“, – pridūrė G. Nausėda.

Antradienį LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ A. Monkevičius teigė, kad mokslo metai šiemet bus trumpesni nei įprasta dėl to, kad tarp pedagogų jaučiama įtampa, o mokiniai ir tėvai – taip pat pavargę.

„Planuojame trumpinti. Labai daug sudėtingo darbo buvo šiuo laikotarpiu jau dvi savaites. Matome, kad yra didelis mokytojų įsitempimas – mokytojai yra visada perfekcionistai, nori dirbti kiek gali geriau, stengiasi tobulai atlikti savo pareigas. Iš mokytojų apklausų matome, kad per tas dvi savaites du trečdalius laiko mokytojai skiria ne pačiai pamokai, o pasirengimui. Tai yra labai varginantis, sudėtingas darbas, mokiniai ir tėvai taip pat pavargę“, – sakė A. Monkevičius.

Kovo 16 -ąją paskelbus karantiną šalyje, Seimas posėdžiavo tris dienas, kartą per savaitę  nuotoliniu būdu vykdavo kelių komitetų, komisijų posėdžiai.

Penktadienį Seimo spaudos tarnyba pranešė, kad nuo kitos savaitės parlamentas grįžta prie intensyvaus darbo.

Vykdant pirkimus žiniasklaidoje pasigenda skaidrumo

Prezidentas sako pasigendąs skaidrumo Vyriausybės kanceliarijos vykdomuose viešinimo pirkimuose žiniasklaidoje ir siūlo stiprinti Spaudos rėmimo fondą, pasirūpinant ir kultūrinių leidinių išlikimu.

Be to, prasidėjus Seimo rinkimų kampanijai, šalies vadovas siūlo lėšas, skiriamas žiniasklaidai, kontroliuoti ir Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK).

„Žinote, kas man nepatinka, kad šitas procesas yra toks pusiau pridengtas užuolaida kažkokiomis nedidelėmis sumomis, nedidelėmis porcijomis pinigai yra skirstomi, net ir Viešųjų pirkimų tarnyba iki galo negali išsiaiškinti kas, kaip ir prie ko“, – penktadienį žurnalistams teigė prezidentas.

Jis komentavo Vyriausybės kanceliarijos vykdytus pirkimus, kuriais žiniasklaidoje buvo perkamos vykdytos kampanijos „Lik namuose“ viešinimo paslaugos.

Komunikacijai dėl koronaviruso, viešinant per ilgąjį Velykų savaitgalį vykusią kampaniją Vyriausybė išleido per 80 tūkst. eurų, didžioji dalis sutarčių sudaryta su spausdintine žiniasklaida.

Anot šalies vadovo, šiuo atveju derėtų skirti papildomai lėšų Spaudos rėmimo fondui.

„Aš matau, kad Spaudos rėmimo fondas negali vykdyti savo funkcijos, nes kol kas, su savo ištekliais jis negali remti tų leidinių, kurie mums yra taip pat labai svarbūs (...) tai yra kultūros leidiniai, kurie jau ties gyvybės ir mirties zona balansuoja daugybę metų, tai yra regioninė žiniasklaida“, – sakė G. Nausėda.

„Todėl aš manau, kad būtų kur kas skaidriau skirti papildomą pinigų injekciją Spaudos rėmimo fondui, kad jis galėtų atlikti savo funkciją“, – pabrėžė šalies vadovas.

Anot prezidento, dėl prasidėjusios rudenį vyksiančių Seimo rinkimų kampanijos, visus žiniasklaidai skiriamus pinigus šiame kontekste turėtų vertinti ir Vyriausioji rinkimų komisija.

„Kiekviena pinigų porcija, kuri atitenka viešojo informavimo priemonėms, turi būti žiūrima ir vertinama taip pat ir Vyriausiosios rinkimų komisijos, mano giliu įsitikinimu“, – teigė G. Nausėda.

„Kad nebūtų taip, kad paskui aiškinsimės ar tai nebuvo paprasčiausias žiniasklaidos priemonių papirkinėjimas“, – pridūrė jis.

Sutartys dėl kampanijos „Lik namuose“ sudarytos su Interneto žiniasklaidos asociacija, „Santarvės laikraščiu“, kuris vienija 57 vietinius ir regioninius laikraščius, dienraščiais „Respublika“, „Vakaro žinios“, „Lietuvas rytas“, „Valstiečių laikraštis“ ir kitomis žiniasklaidos priemonėmis.

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) jau anksčiau kritikavo Vyriausybės sprendimą nevykdyti standartinių viešųjų pirkimų procedūrų šiai kampanijai, o pasirinkti skubesnį kelią, taip pat išsakė pastabų dėl viešumo stokos.

Nuogąstavimus dėl skaidrumo perkant viešinimo paslaugas išsakė ir „Transparency international“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas bei Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.