Europos Sąjungai (ES) šią savaitę patvirtinus naujas sankcijas Rusijai, prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį paragino Bendriją galvoti apie dar vieną ribojimų paketą Maskvai, į jį įtraukiant šalies branduolinės energetikos milžinę „Rosatom“.

Taip G. Nausėda kalbėjo ketvirtadienį susitikęs su Lietuvoje reziduojančiais ir Lietuvai akredituotais ES valstybių ambasadoriais.

„Tam, kad sankcijos veiktų efektyviai, mes kviečiame vengti išimčių, kurios sukuria naujų būdų sankcijoms išvengti“, – Prezidentūros pranešime cituojamas G. Nausėda, paraginęs jau dabar pradėti galvoti apie 12-ąjį ES sankcijų paketą ir į jį įtraukti „Rosatom“.

ES trečiadienį sutarė dėl vienuolikto sankcijų invaziją Ukrainoje tęsiančiai Rusijai paketo, apimančio priemones, nukreiptas prieš anksčiau priimtų sankcijų apeidinėjimą.

Anot pranešimo, susitikimo metu aptarti svarbiausi europinės darbotvarkės klausimai prieš artėjantį Europos Vadovų Tarybos susitikimą, padėkota Švedijai už pirmininkavimą ES Tarybai pirmąjį šių metų pusmetį, taip pat pastangas telkti paramą Ukrainai.

Šalies vadovas sveikino priimtus sprendimus dėl papildomos 3,5 mlrd. eurų paramos Europos taikos priemonei (EPF).

G. Nausėda ragino ES šalis įsteigti tarptautinį tribunolą agresijos nusikaltimui tirti, taip pat pasiūlė, kad ES šalyse įšaldytos Rusijos lėšos būtų panaudotos Ukrainos rekonstrukcijai po karo. Prezidentas priminė apie iniciatyvą daugiau dėmesio skirti Europos istorinei atminčiai, tokiu būdu priešinantis Rusijos dezinformacijai ir propagandai.

Šalies vadovas taip pat kalbėjo apie Lietuvos paramą Ukrainos euroatlantinei integracijai.

„Pasiųstume pozityvų signalą Ukrainai, jau šiais metais pradėdami derybas dėl jos narystės ES“, – pranešime sakė jis ir pridūrė teigiamai vertinantis Moldovos pastangas įgyvendinti reformas, taip pat Albanijos, Juodkalnijos, Kosovo ir Šiaurės Makedonijos įsipareigojimus laikytis ES bendrosios užsienio ir saugumo politikos.

Susitikimo metu aptarta neteisėta migracija, būtinybė stiprinti ES konkurencingumą, toliau siekiant energetinės nepriklausomybės, gilinant ES vidaus rinką, ypač naikinant paslaugų judėjimo barjerus ir kuriant atsparesnes tiekimo grandines.

G. Nausėda kalbėjo besitikintis, kad kitų metų pavasarį bus užbaigta Baltijos elektros tinklų sinchronizacija su ES tinklais.

Kalbėdamas apie ES daugiamečio biudžeto peržiūrą, šalies vadovas pabrėžė, kad ji turi būti tikslinė, orientuota į paramą Ukrainai ir Rusijos karo sukeltus tokius iššūkius, kaip kova su neteisėta migracija ir sienų apsaugos stiprinimas, karinio mobilumo finansavimas, parama karo pabėgėliams. Be to, būtina užtikrinti atitinkamą ES biudžeto lankstumą, kuris leistų reaguoti į galimus naujus iššūkius, sakė G. Nausėda.

Šalies vadovas taip pat pristatė ES šalių ambasadoriams Lietuvos siekį Vilniuje priimti kuriamą Pinigų plovimo prevencijos agentūrą (AMLA) ir palinkėjo sėkmės Ispanijai, netrukus perimsiančiai pirmininkavimą ES Tarybai.