Prezidentas siūlo teisėkūros iniciatyvas vertinti klimato kaitos požiūriu | Diena.lt

PREZIDENTAS SIŪLO TEISĖKŪROS INICIATYVAS VERTINTI KLIMATO KAITOS POŽIŪRIU

  • 3

Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo įtvirtinti, kad teisėkūros iniciatyvos turėtų būti vertinamos ir aplinkosauginiu bei klimato kaitos požiūriu.

„Teisėkūros pagrindų įstatymo pataisų pasiūlymai susideda iš dviejų dalių – pirma yra prezidento pasiūlymas įteisinti privalomą aplinkos ir klimato kaitos požiūriu vertinimą visų prioritetinių teisės aktų, kurie susiję su aplinka, klimato kaita“, – pirmadienį sakė prezidento patarėjas Jaroslavas Neverovičius.

Pirmadienį prezidentas Teisėkūros pagrindų įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama įtvirtinti aplinkosaugos ir kovos su klimato kaita prioritetus teisėkūros procese, aptarė su aplinkos ministru Simonu Gentvilu ir aplinkosaugos organizacijų atstovais.

J. Neverovičius po susitikimo teigė, kad ši iniciatyva yra „labai aktualus ir veiksmingas būdas atliepti iššūkius, susijusius su pasaulio klimato kaitos klausimais, siekiant klimato neutralumo, bet taip pat ir atliepiant mūsų visuomenės susirūpinimą dėl aplinkos apsaugos situacijos Lietuvoje“.

Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė teigė, kad tokių pataisų „reikėjo vakar“.

„Vertinti visus teisės aktus per poveikį aplinkai ir klimato kaitai reikėjo jau vakar. Tai iniciatyva, kurios labai reikėjo, apie kurią jau seniai šnekėjom, ir tai mums padės turėti integralesnę politiką. Jei mes visus teisės aktus gana išsamiai vertindavome per korupciją, taip pat žiūrėjom iš ekonominės pusės, dabar bus įpareigojimas vertinti iš aplinkosauginės“, – pažymėjo aplinkosaugininkė.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas pažymėjo, kad apie trečdalis Europos Sąjungos teisės aktų yra susiję su aplinkosauga, tuo tarpu Lietuvos teisėkūroje, anot jo, „yra labai daug spontaniškumo“ ir priimant teisės aktus jie ne visuomet suderinami su prisiimtais tarptautiniais įsipareigojimais.

„Lietuvos teisėkūroje yra labai daug spontaniškumo, tas spontaniškumas lemia, kad mūsų strategijos dažnai išsiderina, kas tai bebūtų – energetikos, bioįvairovės, miškų, gyvosios gamtos strategijos, galima vardinti aibę, ir būtina pripažinti, kad mūsų teisėkūra nesustyguota“, – po susitikimo sakė S. Gentvilas.

Lietuvos teisėkūroje yra labai daug spontaniškumo, tas spontaniškumas lemia, kad mūsų strategijos dažnai išsiderina.

„Čia labai svarbu, kad kiekvienas Seimo priimamas įstatymas, Vyriausybės nutarimas būtų vertinamas per perspektyvą, kaip jis veikia pagal Lietuvos prisiimtus strateginius įsipareigojimus“, – pabrėžė ministras.

Gamtos tyrimų centro Floros ir geobotanikos laboratorijos vadovas Valerijus Rašomavičius tikisi, kad įtvirtinus reikalavimą įstatymų projektams turėti aplinkosauginį vertinimą išaugs iš aplinkosaugos, gamtos įvairovės specialistų poreikis.

„Atliekant vertinimą reikės tam tikrų duomenų, žinių, reikės pasirengusių žmonių, sugebančių matyti ne tik tai, kas yra dabar, bet ir numatyti į priekį, modeliuoti galimus veiksmus ir galimus pasikeitimus. Todėl man kaip akademinės bendruomenės atstovui džiugu, nes poreikis gamtos, aplinkos tyrėjų turėtų išaugti“, – kalbėjo V. Rašomavičius.

„Aš kartais pajuokaudavau, kad pirmuoju į Raudonąją knygą reikėtų įrašyti biologinės įvairovės tyrinėtoją, tai yra ta specialybė, kuri mūsų krašte, deja, ir visoje Europos po trupučiuką nyksta“, – sakė mokslininkas.

Taip pat kita Teisėkūros įstatymo pataisa bus siūloma sudaryti galimybę prezidentui teisės aktus pasirašyti elektroniniu parašu, informavo J. Neverovičius.

„Antras dalykas, kuris siūlomas Teisėkūros pagrindų įstatyme, tai numatyti galimybę elektroniniu parašu prezidentui pasirašyti visus jo pasirašomus teisės aktus, kas iki šiol nebuvo teisiškai reglamentuota“, – sakė patarėjas.

Prezidentas paragino rasti sprendimą dėl Punios šilo rezervato

Prezidento vyriausiasis patarėjas aplinkos ir infrastruktūros klausimais J. Neverovičius sako, kad šalies vadovas susitikime paragino aplinkos ministrą ir nevyriausybininkus tartis dėl Punios šilo rezervato.

„Prezidentas susitikime pasidžiaugė, kad šitos problemos sprendimas vyksta konstruktyviai ir ministras minėjo, kad yra erdvė sutarimui. Prezidentas paragino ministrą ir nevyriausybininkus tartis iki galo ir rasti sprendimą, kuris tenkintų ir aplinkos apsaugos gerbėjus, ir miškininkus“, – po susitikimo sakė J. Neverovičius.

Tuo metu aplinkos ministras S. Gentvilas sakė, kad diskusija vis dar nėra baigta.

„Šiuo metu Punios šilo rezervatas plečiamas į 2,5 tūkst. papildomų hektarų ir diskusija liko tik dėl 300 paskutinių hektarų, kurie yra šiuo metu genetinis medynas ir jau turi draustinio statusą. Iš ten renkamos sėklos ir persodinami medelynuose sodinukai, iš jų apsodinama visa Lietuva. Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai, miškininkai labai serga už genetinį medyną, labai išgyvena dėl jo ateities, tad tai būtų didelis praradimas, jų nuomone. Kita vertus, nevyriausybinis sektorius, iškovojęs didelę pergalę dėl 2,5 tūkst. hektarų, kelia klausimą dėl paskutinių 300 hektarų“, – sakė S. Gentvilas.

Punios šilą siūloma saugoti išplečiant gamtinį rezervatą, pietinėje Punios šilo dalyje projektuojamas pažintinis pėsčiųjų ir dviračių takas, praėjusią savaitę pranešė Aplinkos ministerija.

Tai numato Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos parengta Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos korektūra, pagal kurią Punios šilo gamtinis rezervatas, dabar užimantis 456 ha, ir Punios šilo botaninis zoologinis draustinis sujungiami ir įgyja naują statusą – gamtinio rezervato. Jo plotas padidėja iki 2,2 tūkst. hektarų

„Noriu pabrėžti, kad senojoje rezervato teritorijoje, kur žmonėms nebuvo leidžiama lankytis, ir toliau nebus galima. Atvira visuomenei liks naujoji rezervato teritorija. Manyčiau, tokia pusiausvyra tenkins visas suinteresuotas šalis“, – sakė aplinkos viceministras Danas Augutis. Pagal Aplinkos ministerijos viziją, lankomame rezervate vietos gyventojai galės nebent grybauti ir uogauti, bet ne žvejoti ar medžioti.

Atsižvelgta į dar vieną planavimo tikslą – įvertinti Punios šilo eglės ir pušies medynų, kurie atspindi unikalias šių medžių populiacijas, apsaugos ir tvarkymo ypatumus. Siekiant išsaugoti šį unikalų gamtos fondą, jiems siūloma suteikti genetinių draustinių statusą. Tokių draustinių bendras plotas sudarytų apie 292,7 hektaro.

GALERIJA

  • Prezidentas siūlo teisėkūros iniciatyvas vertinti klimato kaitos požiūriu
  • Prezidentas siūlo teisėkūros iniciatyvas vertinti klimato kaitos požiūriu
  • Prezidentas siūlo teisėkūros iniciatyvas vertinti klimato kaitos požiūriu
  • Prezidentas siūlo teisėkūros iniciatyvas vertinti klimato kaitos požiūriu
R. Dačkaus / Prezidentūros nuotr.
Rašyti komentarą
Komentarai (3)

Nausėda

sodink greičiau tą veidmaini gaidį čia jam reklamos nedares. Jis jau visos Lietuvos prakeiktas juodo verslo vagiu klapčiukas

Piktas

Jau nusibodo smeizikiska spaudos ir TV kanalu informacija apie "Seimu marsa". Gal prezidentas sureaguos ir sustabdys ta pilama purva?

Anonimui Pydarui

Išminčiaus ir idioto diskusija baigiasi dviejų idiotų šnekomis............

SUSIJUSIOS NAUJIENOS