PREZIDENTAS NORVEGIJOJE: LIETUVA PASIRUOŠUSI PRISIDĖTI PRIE UKRAINIEČIŲ NASAMS REMONTO

Lietuva yra pasirengusi prisidėti prie Ukrainai perduotų vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų NASAMS remonto, sako prezidentas Gitanas Nausėda, pirmadienį Norvegijoje susitikęs su sistemų gamintojos „Kongsberg“ atstovais.

„Sąjungininkai aktyviai remia Ukrainą įvairiomis karinėmis priemonėmis, įskaitant NASAMS oro gynybos sistemas. Lietuva yra pasiruošusi prisidėti padedant Ukrainai su šių sistemų remonto ir priežiūros darbais“, – pranešime cituojamas G. Nausėda.

Kyjivas yra prašęs Vilniaus perduoti turimų NASAMS sistemų, tačiau Valstybės gynimo taryba pernai nusprendė šio prašymo nepatenkinti.

Kaip pranešė Prezidentūra, šalies vadovas Norvegijoje domėjosi naujausiomis oro gynybos technologijomis, taip pat su įmonės atstovais aptarė paramos Ukrainai klausimus.

Pasak prezidento, oro gynyba – itin reikšmingas Lietuvos ir viso Baltijos regiono saugumo veiksnys, todėl „tiek nacionalinės oro gynybos stiprinimas, tiek NATO sąjungininkų indėlis į mūsų oro erdvės saugumą yra labai svarbūs“.

Lietuva yra pasiruošusi prisidėti padedant Ukrainai su šių sistemų remonto ir priežiūros darbais.

Pasak Prezidentūros, G. Nausėda pabrėžė, kad Lietuva aktyviai pasisako už karinės pagalbos teikimą Ukrainai, ir kviečia kitas šalis remti su agresoriumi kovojančią Ukrainą visomis priemonėmis, įskaitant oro gynybos sistemas, tankus ir naikintuvus.

Šalies vadovas akcentavo, jog Rusijos karo Ukrainoje sąlygomis Europos karinė pramonė privalo dirbti visu pajėgumu, kad sąjungininkų atsargos būtų pakankamos užtikrinti savo pačių saugumą ir būtina ginkluote aprūpinti Ukrainą kovai.

Susitikime su Norvegijos parlamento pirmininku Masudu Gharahkhaniu (Masudu Garakaniu) aptarti dvišaliai šalių ryšiai, saugumo situacija regione ir Rusijos karas Ukrainoje.

Prezidentas susitikime akcentavo, kad ateinantys Rusijos karo Ukrainoje mėnesiai bus lemiami, todėl sąjungininkų karinės paramos dydis ir greitis yra kritiškai svarbūs.

Šalies vadovas pasveikino Norvegijos sprendimą kartu su kitomis šalimis teikti tankus Ukrainai, pabrėžė, kad Lietuvos oficiali parama Ukrainai sudaro apie 785 mln. eurų.

G. Nausėda susitikime su Norvegijos parlamento pirmininku taip pat aptarė situaciją Baltarusijoje. Šalies vadovas pažymėjo, kad Baltarusija dalyvauja Rusijos kare Ukrainoje kaip sąjungininkė, todėl ir jai turi būti didinamas ekonominis spaudimas ir griežtinamos sankcijos.

Vėliau susitikęs su Norvegijos ministru pirmininku Jonu Gahru Store (Jonu Gahro Stiore) G. Nausėda padėkojo šaliai už svarų indėlį į Baltijos regiono saugumą ir šalies dalyvavimą NATO priešakinių pajėgų kovinėje grupėje Lietuvoje.

Prezidentas pabrėžė, kad tiek Lietuva, tiek Norvegija ribojasi su agresore Rusija, todėl vienodai vertina kylančias grėsmes ir skiria ypatingą dėmesį savo ir viso NATO rytinio flango stiprinimui.

„Sąjungininkų išlaidos gynybai turi būti didinamos, o karinė pramonė dirbti visu pajėgumu. Turime padaryti viską, kad patys būtume saugūs ir padėtume Ukrainai kuo greičiau pasiekti pergalę – mūsų visų pergalę prieš blogį“, – pranešime sakė Lietuvos vadovas.

G. Nausėda su Norvegijos premjeru aptarė pasirengimą NATO viršūnių susitikimui Vilniuje liepos mėnesį. Šalies vadovas akcentavo, kad Vilniuje svarbu priimti sprendimus dėl regiono oro gynybos stiprinimo, sutarti dėl atnaujintų regioninių gynybos planų ir išlaidų gynybai didinimo.