„2025-ieji prasidėjo (JAV viceprezidento – ELTA) J. D. Vance’o garsiąja, imtis veiksmų raginančia kalba Miunchene, ir pavojaus varpai ėmė gausti. Jau ruduo – tinkamas metas apžvelgti Europos diplomatinius pasiekimus šiais metais.
Deja, Europa nė neatsibudo, o ką jau kalbėti apie veiksmų ėmimąsi.
Vietoj to Europa savo vasaros saugumo strategiją pastatė ant trijų ramsčių:
1. Nuolaidžiauti prezidentui D. Trumpui.
Šį ramstį galima apibendrinti kaip „mokėk ir melskis“ – mokėk muitais ir pažadais pirkti įrangą bei garbink D. Trumpą piligriminėmis kelionėmis į Vašingtoną, vaizdo skambučiais ir viešais pareiškimais apie atsidavimą.
2. Viltis, kad V. Putinas pasitenkins tuo, ką jau turi.
Tokios viltys buvo išsakytos Europos lyderių pareiškimuose, kuriuose teigiama, kad žiauri realybė gali priversti Ukrainą atiduoti teritorijas V. Putinui, remiantis Baltijos šalių ar Suomijos istorijos pavyzdžiais. Nėra jokių požymių, kad V. Putinas tuo tenkintųsi, na, bet gerai, viltis miršta paskutinė.
3. Melstis, kad ukrainiečiai nepavargtų.
Esminė Europos neveiklumo plano sudedamoji dalis – tikėjimasis, kad ukrainiečiai toliau kovos už Ukrainą ir Europą, kol Europa išgers savo „Aperol spritz“ kokteilį ir išsiaiškins dalykus.
O kas toliau?
JAV paskelbus apie atšaukiamą Baltijos saugumo iniciatyvą, daugelį ištiko šokas. Mane labiau pribloškė tai, kiek laiko iššvaistėme tikėdamiesi, kad situacija stebuklingai pagerės, užuot paisę įspėjimų ir pasirengę šiam neišvengiamam scenarijui.
„Taigi, o kas toliau?“ – klausia G. Landsbergis.
Jo teigimu, Jungtinės Valstijos ruošiasi ženkliai sumažinti Europoje dislokuotas karines pajėgas ir galbūt išvesti karius iš Baltijos šalių. Tai reiškia, kad Europa turės pati stoti akistaton su Rusijos grėsme, nes, tikėtina, JAV sumažins paramą Ukrainai ir atšauks Rusijai taikomas sankcijas. Pirmosiose fronto linijose esančios šalys turės pasirengti strategijas, kaip pasipriešinti ir galiausiai laimėti Europoje be Amerikos.
Dėkodama JAV už paramą ir girdama Vašingtoną, Ukraina toliau stiprina savo pozicijas ir rengia didelius oro antpuolius prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, kuriais stipriai sumažino rusiškos naftos gamybos apimtis. Tuo tarpu Europoje, pasak G. Landsbergio, silpstant žemyno strateginiams ramsčiams, tiesiog garsėja retorika. Ukraina demonstruoja atsparumą – stiprindamasi nauja ginkluote ir pajėgumais rodo kitiems, kad prireikus gali veikti savarankiškai. Keičiantis situacijai, pasak jo, ypač svarbus tampa visos Europos ir Ukrainos pasirengimas ir strateginė autonomija.
G. Landsbergis ragina sekti Ukrainos pavyzdžiu
„Tikėjimą savo gebėjimu kariauti praradusi Europa turėtų semtis įkvėpimo iš Ukrainos ir sekti jos ryškiu pavyzdžiu. Jei šalis, kurioje gyvena mažiau nei 40 mln. žmonių, gali toliau imtis veiksmų net po trejų karo metų, juk panašią pažangą galėtų padaryti ir 450 mln. gyventojų turinti ES su visu jos biudžetu?
Ukraina turi planą ir ketina kovoti. Europos planai „A“, „B“ ir „C“ karo nesustabdė. V. Putinui tiesiog nėra reikalo sustoti ir, veikiausiai, šiuo metu krypties pakeisti jam ir neišeitų. Kaip sakome Lietuvoje – tas ir arkliui aišku.
Todėl Europa dabar turi parengti planą „D“ – Ukrainos ir Europos išlikimo, ir ne mažiau. Perfrazuojant W. Churchillį: jei reikės, turėsime išgyventi vieni, net jei negausime jokios paramos iš savo transatlantinių pusbrolių.
Atėjo laikas pripažinti, kad mūsų vasaros puolimas žavesiu nesuveikė taip gerai, kaip tikėjomės. Tai reiškia, kad laikas susitaikyti su skaudžia realybe – karas vis dar artinasi ir vien kalbomis mums nepavyko jo sustabdyti. Nors ir kaip stipriai melstume stebuklo, kad nebegrimztume gilyn, galiausiai turime pradėti irtis kranto link“, – perspėja naujasis Stanfordo universiteto vizituojantis mokslo darbuotojas.
ELTA primena, kad Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį paskelbė apie planus „visai netrukus“ pasikalbėti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir susitikti su keliais Europos lyderiais. Jis taip pat atskleidė, kad keli Europos lyderiai artimiausiomis dienomis turėtų lankytis Vašingtone. Savo ruožtu JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas sekmadienį pareiškė, kad Vašingtonas yra pasirengęs „padidinti spaudimą“ Rusijai, tačiau Europa taip pat turinti imtis veiksmų, kad iš tikrųjų priverstų Maskvą sėsti prie derybų stalo.
