„19-ame Europos pakete „Lukoilo“ bendrovė nėra įtraukta, dabar pradėsime svarstyti 20 paketą. Kaip tik ir pasiūliau, sakau, o kiek mes laikysime „Lukoilą“ šventa karve ir kodėl mes negalime įtraukti šios bendrovės į sankcijų paketą taip pat?“ – Prezidentūros pateiktame komentare iš Briuselio ketvirtadienį žurnalistams sakė G. Nausėda.

„Tai tikrai suduotų esminį smūgį Rusijos ekonomikai, kuri ir taip jau ant molinių kojų stovi“, – pridūrė Lietuvos vadovas.

BNS rašė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) šią savaitę įvedė priemones, nukreiptas prieš dvi didžiausias Rusijos naftos bendroves.

Sankcijos apima viso „Rosneft“ ir „Lukoil“ turto Jungtinėse Valstijose įšaldymą ir draudimą visoms JAV bendrovėms vykdyti bet kokią veiklą su šiomis Rusijos įmonėmis.

„Ką aš savo kalboje pažymėjau, kad 19-ame sankcijų pakete mes kovojame daugiau su Rusijos suskystintų dujų ir dujų apskritai importu, bet Amerikos pavyzdys rodo, kad reikia kovoti ir su naftos importu“, – sakė G. Nausėda.

Taip jis kalbėjo Briuselyje vykstančioje Europos Vadovų Taryboje (EVT), kurioje ES šalių vadovai aptarė 19-ąjį sankcijų paketą, diskutavo apie paramą Ukrainai ir spaudimo Rusijai stiprinimą.

Kaip skelbė BNS, kertinė ES paramos Kyjivui dalis priklauso nuo naujo 140 mlrd. eurų „reparacijų paskolos“ plano, finansuojamo iš bloko įšaldytų Rusijos centrinio banko lėšų.

Belgija, kurioje veikiančioje tarptautinėje indėlių organizacijoje „Euroclear“ laikoma didžioji dalis šių pinigų, pareikalavo garantijų, kad likusios ES narės pasidalys atsakomybę, jei Rusija kreipsis į teismą.

G. Nausėda sako su daugeliu Bendrijos lyderių palaikantis solidarumo su Belgija idėją.

„Visi mes reagavome labai supratingai, nes, būkime sąžiningi, jeigu būtume Belgijos vietoje, sakytume prie stalo lygiai tuos pačius argumentus. Labai lengva stovint nuošalyje sakyti, kad gal, Belgija, pasiaukokite dėl bendro gėrio ir visų kitų dalykų“, – komentavo prezidentas.

„Bet tai yra didžiulė rizika, kurią valstybė prisiima, ir ji natūraliai prašo solidarumo iš mūsų. Tai daugelis vadovų, įskaitant mane, pasisakėme už būtinybę ieškoti sprendimo, kad Belgija nesijaustų esanti vieniša“, – pridūrė G. Nausėda.

„Reparacijų paskolos“ siūlymą rugsėjo pradžioje iškėlus Europos Komisijos (EK) pirmininkei, Lietuvos vadovas sako, kad „kol kas niekas nieko nepaima“, tačiau įšaldytos Rusijos lėšos galėtų būti panaudotos kaip agresorės reparacijų mokėjimo garantija.

„Jeigu ta valstybė atsisako mokėti reparacijas, kaip reparacijų garantas yra panaudojamos tos lėšos, kurios yra įšaldytos kaip tos valstybės agresorės aktyvai. Tai yra savotiška paskolos garantija“, – sakė prezidentas.

BNS rašė, kad pagal naujas ketvirtadienį ES Tarybos paskelbtas priemones, 27 šalių blokas vienais metais paankstino suskystintųjų gamtinių dujų importo iš Rusijos draudimą iki 2027 metų pradžios.

Be to, į „juodąjį“ sąrašą buvo įtraukta dar per 100 tanklaivių iš vadinamojo šešėlinio laivyno, kurį sudaro senstantys naftos tanklaiviai. Šiuo metu iš viso ES sankcijos taikomos 564 tokiems laivams.

Taip pat įtrauktos ribojamosios priemonės dar 64 asmenims ir subjektams, atsakingiems už veiksmus, kuriais pažeidžiamas Ukrainos teritorinis vientisumas ir suverenitetas, įvesta šnipinėjimu įtariamų Rusijos diplomatų kelionių kontrolė.

G. Nausėda būtent JAV sankcijas Rusijos naftos bendrovėms anksčiau ketvirtadienį vadino „žaidimą keičiančiu“ veiksniu. Tuo metu Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys ragino ES judėti pirmyn su tolesniais ribojimais.