„Institucinis funkcijų pasiskirstymas iš tiesų yra fragmentuotas. Pagrindinis politinis vaidmuo formuojant visuotinės gynybos gaires tenka Respublikos prezidento institucijai. Prezidentas, veikdamas kaip vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, kartu su Valstybės gynimo taryba (VGT) tvirtina strateginius sprendimus, tarp kurių yra ir Valstybės gynybos planas. Kita vertus, vykdomosios valdžios lygmeniu – Vyriausybėje – šis procesas apima kelias ministerijas, o Krašto apsaugos ministerija (KAM) centralizuotai koordinuoja dalį šių funkcijų“, – tinklalaidėje politika.lt kalbėjo T. Godliauskas.
„Vis dėlto, institucijos, kuri prisiimtų pagrindinio koordinatoriaus vaidmenį ir valdytų visuotinės gynybos koncepcijos įgyvendinimą, pasirengimą, plėtrą bei visuomenės ir ūkio subjektų integracijos procesus, šiuo metu nėra. Šiuo požiūriu institucinė lyderystė galėtų būti aiškesnė“, – pridūrė jis.
Šioje srityje valstybei padėti esą galėtų jo vadovaujama asociacija.
Visaapimantis procesas
– Tikslinga aptarti visuotinės gynybos koncepciją. Ar teisingas vertinimas, kad ši sritis šalyje funkcionuoja be aiškaus kuratoriaus, kadangi Lietuvoje nėra deleguota konkreti valstybės institucija, kuri būtų nuolatos atsakinga už piliečių įtraukimą į valstybės gynybą?
– Šiam vertinimui iš dalies galima pritarti. Institucinis funkcijų pasiskirstymas iš tiesų yra fragmentuotas. Pagrindinis politinis vaidmuo formuojant visuotinės gynybos gaires tenka Respublikos prezidento institucijai. Prezidentas, veikdamas kaip vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, kartu su VGT tvirtina strateginius sprendimus, tarp kurių yra ir Valstybės gynybos planas.
Kita vertus, vykdomosios valdžios lygmeniu – Vyriausybėje – šis procesas apima kelias ministerijas, o KAM centralizuotai koordinuoja dalį šių funkcijų. Vis dėlto, institucijos, kuri prisiimtų pagrindinio koordinatoriaus vaidmenį ir valdytų visuotinės gynybos koncepcijos įgyvendinimą, pasirengimą, plėtrą bei visuomenės ir ūkio subjektų integracijos procesus, šiuo metu nėra. Šiuo požiūriu institucinė lyderystė galėtų būti aiškesnė.
– Kaip galėtumėte apibrėžti visuotinės gynybos sąvoką ir kokia yra jūsų šios koncepcijos vizija?
– Pagal mūsų šalies teisėkūros pamatines nuostatas, valstybės gynyba yra traktuojama kaip visaapimantis procesas. Efektyvus Lietuvos saugumas gali būti užtikrintas tik tada, kai piliečiai bei organizacijos aiškiai suvoks savo funkcijas ir pasirengimo gynybai svarbą.
Geriausias tokio modelio pavyzdys šiandien yra Suomija, kurioje piliečiai, bendruomenės bei valstybės institucijos tiksliai žino, kaip reikėtų veikti ir kokias priemones taikyti krizinėse situacijose. Lietuva šiuo metu turi palankias sąlygas integruoti šią gerąją praktiką ir iki 2030 metų pasiekti visapusį visuotinės gynybos lygį, kurį užtikrintų sutelktas piliečių, visuomenės ir valstybės institucijų bendradarbiavimas.
– Ar keliate sau konkrečius tikslus ir uždavinius, kuriuos siekiate įgyvendinti? Turiu omenyje jūsų atstovaujamą asociaciją. Beje, sakydamas „jūsų“, tam tikra prasme kalbu ir apie save, kadangi esu vienas iš šios organizacijos – asociacijos „Stiprūs kartu“, kuriai vadovauju, – steigėjų.
– Apibūdinant asociaciją, tikslinga pažymėti, kad tai yra nevyriausybinės organizacijos statusą turintis subjektas, atliekantis pagalbinį vaidmenį ir esantis pasirengęs teikti visokeriopą pagalbą valstybei. Galima išskirti tris pagrindines veiklos kryptis, kuriose planuojame bendradarbiauti su valstybės institucijomis, visuomene ir kitais visuotinės gynybos subjektais.
Mūsų tikslas – padėti valstybei koordinuoti piliečių, bendruomenių, verslo struktūrų bei institucijų veiksmus, kad jie aiškiai identifikuotų savo vaidmenį ir integracijos galimybes gynybos sistemoje. Taip pat siekiama mažinti socialinę atskirtį bei efektyviai pritaikyti užsienio valstybių gerąją praktiką. Kaip pavyzdžius jau minėjau Suomiją, Izraelį, Singapūrą bei Pietų Korėją.
– Tikriausiai ir Ukrainą?
– Be abejo, ir Ukrainą. Šiems uždaviniams įgyvendinti esame sutelkę tarptautinę ekspertų grupę, kurią sudaro aukšto rango NATO karininkai, buvęs Suomijos kariuomenės vadas, Izraelio bei Pietų Korėjos generolai. Tai itin kompetentinga komanda, turinti praktinės patirties visuotinės gynybos srityje, kadangi šios šalys veikia nuolatinių saugumo iššūkių aplinkoje ir supranta efektyvaus gynybos modelio kūrimo principus.
Strateginis asociacijos uždavinys – suformuoti visuotinį supratimą, jog šalies gynyba yra abipusė valstybės ir piliečio pareiga. Ši nuostata atspindi pačią gynybos esmę – socialinį valstybės ir piliečio kontraktą.
– Visi gina valstybę ir valstybė gina visus.
– Neabejotinai. Vertinant asociacijos veiklos gaires, tikslinga išskirti kelis aspektus. Pirmasis apima praktinį pobūdį, visuomenės informuotumą bei visapusį jos parengimą. Labai svarbu užtikrinti, kad piliečiai ne tik žinotų savo individualų vaidmenį, bet ir aktyviai atnaujintų kompetencijas. Šioje srityje mūsų veikla nedubliuoja valstybės ar kitų nevyriausybinių organizacijų iniciatyvų. Mūsų tikslas – sinergijoje su valstybės institucijomis įgyvendinti gynybos politiką stiprinant visuomenės bei organizacijų parengtį bei žinias.
Šiame kontekste pavyzdžiu išlieka Suomija. Visuotinis šaukimas, civilinė sauga bei civilinė gynyba, taip pat socialinės atskirties mažinimas per visuotinės gynybos modelius yra efektyvūs instrumentai, taikomi „auksinio standarto“ valstybėse. Šią geriausią užsienio šalių praktiką galime perimti ir adaptuoti.
Antrasis svarbus komponentas – bendro supratimo formavimas. Būtina pasiekti, kad kiekvienas pilietis aiškiai suvoktų visuotinės gynybos reikšmę asmeniškai sau, savo šeimai, bendruomenei, įmonei, organizacijai ir valstybei. Toks sąmoningumas yra esminis faktorius, įgalinantis struktūrinius pokyčius, komandinį darbą ir pažangą.
Rengiant visuomenę, strateginę reikšmę turi visuotinis šaukimas. Valstybės gynybos architektūroje Lietuvos kariuomenė atlieka pagrindinį operacinį vaidmenį, tačiau šių pajėgų efektyvumas tiesiogiai priklauso nuo visuomenės įsitraukimo, jos pilietinės valios ginti šalį ir dalyvavimo gynyboje. Tai yra trys esminės kryptys, kuriomis siekiame bendrų pastangų su valstybe, organizacijomis ir visais subjektais, kadangi visuotinė gynyba apima visą valstybę be išimčių.
Nuo saugomos masės – prie atsparaus tinklo
– Ko reikia, kad Lietuva, tarkime, 2030 m. būtų pasirengusi visuotinei gynybai taip, kaip Suomija? Ir ką čia gali nuveikti visuomeninė organizacija?
– Pirmiausia svarbu suvokti savo vietą, savo vaidmenį ir tai, kaip kiekvienas gali prisidėti. Tam reikia kryptingai ruoštis kartu su valstybe, savo organizacija ir savo bendruomene.
Kitas labai svarbus aspektas yra tas, kad tiek piliečiai, tiek organizacijos atrastų savo kompetencijų sąlyčio taškus, praktinių žinių ir nuoseklaus pasirengimo erdvę, kurioje šias žinias būtų galima įgyti ir nuolat stiprinti. Tikiu, kad iš saugomos masės galime tapti atspariu tinklu.
– Nuo saugomos masės – prie atsparaus tinklo.
– Tikrai taip. Tai reiškia perėjimą nuo mąstymo „aš bijau ir nenoriu dalyvauti“ prie požiūrio „aš esu pasirengęs, žinau, ką turiu daryti“.
Taip pat tikiu, kad mes, kaip asociacija, kartu su valstybe ir kitomis organizacijomis galime prisidėti prie piliečių informavimo, įtraukimo į įvairias veiklas, atsakymų į jiems rūpimus klausimus pateikimo, jų vaidmens ir atsakomybės išaiškinimo. Lygiai taip pat galime sudaryti sąlygas spartesniam institucijų pasirengimui. Šiuo atveju kalbu ir apie ūkio subjektus, ir apie nevyriausybines organizacijas, kurios yra itin svarbi šio proceso dalis.
– Sakoma, jog žinojimas žmones nuramina. Net ir bazinius šaulių kursus baigę žmonės apie krizinę situaciją ar karo grėsmę kalba kur kas ramiau, nes jau turi supratimą, kaip elgtųsi. Žinojimas ramina visuomenę.
– Tikrai taip. Tai matyti ir iš pastarųjų pavyzdžių. Vienas jų — paskelbtas oro pavojus. Tos institucijos, organizacijos ir piliečiai, kurie jau žinojo, ką reiškia oro pavojus, kas yra priedangų tinklas, kur yra artimiausia priedanga ir kaip mokykloje ar organizacijoje veikia algoritmas paskelbus oro pavojų, iš esmės nekėlė panikos. Žmonės reagavo pagal nustatytą tvarką, judėjo į priedangas, gavo informaciją per sklaidos priemones ir užtikrino savo bei aplinkinių saugumą.
Žinojimas yra labai svarbi dalis. Panašiai ir karys treniruojasi daug kartų kartodamas tam tikrus veiksmus – šaudymą, orientavimąsi, pagalbos suteikimą, taktinį veikimą – tam, kad atėjus kritiniam momentui jis nesustingtų, o galėtų veikti instinktyviai.
Taigi, tikslas yra aiškus: kad mes, kaip tinklas ir kaip visuomenės dalis, turėtume žinių, nepasimestume, aiškiai žinotume, ką turime daryti, kaip veikti, kam padėti ir kaip visa ši sistema veikia bendrame valstybės gynybos kontekste.
– Lietuvos įstatymuose apibrėžtos šešios valstybės gyvybiškai svarbios funkcijos, o ginkluota gynyba yra tik viena iš jų. Vis dėlto, krizės metu ne mažiau svarbu užtikrinti, kad veikti galėtų ir verslo organizacijos, gamybos įmonės bei kiti ūkio subjektai. Šiuo metu Lietuvoje vis dar trūksta aiškaus supratimo, kaip šios struktūros turėtų funkcionuoti ekstremaliomis aplinkybėmis ir kurie darbuotojai būtų kritiškai svarbūs.
– Pastaruoju metu matomas augantis institucijų ir organizacijų įsitraukimas. Tačiau procesui vis dar reikia pagreičio. Kariuomenė išlieka pagrindiniu valstybės gynybos elementu, tačiau visuotinė gynyba neįmanoma be civilinio sektoriaus ir visuomenės dalyvavimo.
– Ir kaip tai praktiškai atrodys?
– Praktinis pasirengimas apima renginius, konferencijas, mokymus ir kitas iniciatyvas, skirtas tiek piliečiams, tiek institucijoms. Viena svarbiausių krypčių – piliečių kompetencijų stiprinimas pasitelkiant įvairias edukacines formas ir gerąsias užsienio praktikas, tokias kaip Suomijos Nacionalinio saugumo ir gynybos kursas, kuris buria seniūnijų, bendrijų, kaimų, piliečių, ūkio subjektų, nevyriausybinių organizacijų ratelius, kurie kalbasi apie pasiruošimą gynybai.
Kita svarbi sritis – darbas su valstybės institucijomis ir ūkio subjektais, kuriems vis dar trūksta aiškaus veikimo modelio krizės atveju. Švedijos patirtis rodo, kad nuoseklus pasirengimas duoda rezultatų: apie pusė šalies ūkio subjektų žino savo vaidmenį ir veiksmus krizės ar karo metu. Tai pabrėžia, kad civilinis sektorius yra pamatinė visuotinės gynybos dalis, leidžianti veikti kariniam elementui ir sudaranti sąlygas sąjungininkams efektyviai veikti Lietuvoje.
– Ar tokia asociacijos veikla nedubliuotų valstybės institucijų funkcijų? Kita vertus, ne. Asociacija veikia tam, kad paskatintų visuomenę pradėti teisingai galvoti, pasirengti.
– Mes matome save kaip įrankį ir pajėgumą, kurį išnaudos valstybė. Tikimės būti naudingi ten, kur valstybės institucijoms kartais pritrūksta laiko, tempo ar galimybių skirti pakankamai dėmesio šiai temai. Asociacija gali tapti tuo tarpininku, kuris padeda didinti informuotumą tiek visuomenės, tiek organizacijų lygmeniu. Mūsų tikslas – kad pasirengimo ir žinojimo lygis kiltų gerokai greičiau nei jis kyla šiandien.
Tikslas – perimti geriausias praktikas
– Pastarosiomis dienomis Lietuvoje viešėjo žinomi ekspertai – aukšto rango kariuomenių atstovai iš Suomijos, Izraelio ir Pietų Korėjos. Jie pristatė Lietuvos visuomenei preliminarų visuotinės gynybos modelio projektą. Ką toliau planuojate?
– Dirbdami šioje srityje matome, kad tokių šalių, kaip Suomija ar Izraelis, patirtis gali būti itin vertinga. Mūsų tikslas nėra mechaniškai kopijuoti jų modelius, bet perimti geriausias praktikas ir pritaikyti jas Lietuvos kontekste – nuo struktūrinių pokyčių iki mokymo procesų ir kitų esminių elementų. Džiaugiamės, kad pradėtos iniciatyvos, anksčiau orientuotos į gynybos pajėgumų vertinimą, šiandien išsiplėtė iki visuotinės gynybos pajėgumų analizės.
Kompetentinga ekspertų komanda kartu su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) analitiniu centru atliko išsamią studiją, kurioje įvertino skirtingų šalių gerąsias praktikas ir palygino jas su Lietuvos situacija. Pateiktos rekomendacijos, kaip sustiprinti mūsų valstybės atsparumą ir sukurti savitą Lietuvos saugumo standartą – tam tikrą Lietuvos DNR, panašią į suomių Sisu filosofiją.
Toliau planuojama kartu su ekspertais ir analitiniais centrais pereiti prie karinio modeliavimo – stalo pratybų ir „wargaming" sesijų. Jų metu bus praktiškai tikrinama, kaip gerosios praktikos veiktų Lietuvos visuotinės gynybos kontekste. Šių pratybų rezultatai leis parengti konkretų įgyvendinimo planą – aiškius, artimiausiu metu pasiekiamus veiksmus, kuriuos valstybė ir organizacijos galėtų įgyvendinti kartu.
– Ar po trijų dešimtmečių valstybės tarnyboje buvo sunku apsispręsti pereiti į visuomeninį sektorių?
– Taip, sprendimas tikrai nebuvo paprastas, tačiau matau jame didelę prasmę. Pilietinis įsitraukimas neturi būti ribojamas institucinių ar organizacinių rėmų. Prisidedu prie šios veiklos tiek iš pilietinės pareigos, tiek matydamas prasmę. Kiekvienas pilietis turi būti pasirengęs ginti savo šalį, o valstybė turi būti pasirengusi ginti savo piliečius.
– Ačiū už pokalbį.
Naujausi komentarai