N. Grunskienė žurnalistams po susitikimo su G. Nausėda pirmadienį užsiminė, kad su šalies vadovu aptarė „čekiukų“ bylas, tyrimą dėl į Lietuvą įskridusio ir nukritusio drono.

„Papasakojau apie tai, ką prokuratūra dirba ir kokius turime rezultatus“, – komentavo N. Grunskienė.

Visgi, ji pabrėžė, kad konkrečių ikiteisminių tyrimų detalėmis G. Nausėda nesidomėjo.

„Konkrečiai ikiteisminiai tyrimai aptariami nebuvo“, – tvirtino generalinė prokurorė.

N. Grunskienė sakė, jog su prezidentu neaptarinėjo ir galimai su politikais susijusių tyrimų, kurie galėtų turėtų įtaką iš naujo formuojant valdančiąją daugumą.

„Jokių konkrečių klausimų nebuvo. Koalicijos prokuratūrai tikrai, žinokite, nelabai rūpi“, – sakė prokuratūros vadovė.

Tiesa, N. Grunskienė pripažino, kad ji pirmadienio rytą iš žiniasklaidos sužinojo, kad susitikime su prezidentu bus norima aptarti rezonansinių tyrimų eigą.

„Niekas nenustebino, tik temą sužinojau iš žiniasklaidos šiandien ryte, kad būtent kalbėsime apie tai“, – sakė N. Grunskienė.

Ji teigė nesutinkanti su opozicinių politikų svarstymais, kad Prezidentūros noras aptarti rezonansinius tyrimus gali būti traktuojamas kaip kišimasis į prokurorų veiklą.

„Tai jų yra vertinimas, aš tai nevertinu kaip kišimosi į prokuroro darbą, jeigu buvo kalbėta tik apie tai, ką prokuratūra daro ir nebuvo aptariami jokie konkretūs ikiteisminiai tyrimai“, – dėstė generalinė prokurorė.

ELTA primena, kad kritiškai apie pirmadienį G. Nausėdos ir N. Grunskienės susitikimą, kurio metu šalies vadovas ketino aptarti pastarojo meto rezonansinių tyrimų eigą, socialiniuose tinkluose pasisakė Laisvės partijos deleguotas europarlamentaras, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas. Jis kėlė klausimą, ar Prezidentūra nesikėsina į prokuratūros nepriklausomumą.

„Ką gi kitą reiškia toks neviešas „rezonansinių bylų“ aptarimas su generaline prokurore, jei ne galimybę prezidentui kontroliuoti jos darbą ir duoti nurodymus?“ – retorinį klausimą socialiniame tinkle „Facebook“ kėlė jis.

„O dar įsivaizduokime situaciją, jei prireiktų tirti nusikalstamą veiką, kurioje kaip nors tiesiogiai ar netiesiogiai būtų įsipainiojęs prezidentas ar artimiausia jo aplinka. Kas po tokių susitikimų galėtų patikėti tokio tyrimo nešališkumu ir nepriklausomumu?“ – tęsė jis.

Kritikos negailėjo ir opozicinės konservatorių frakcijos Seime seniūnas Mindaugas Lingė, akcentuodamas, kad, jo vertinimu, tai „konstituciškai ydingas susitikimas ir blogas precedentas“.

„Konstitucijos 118 straipsnis numato, kad Prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. Bet generalinė prokurorė apie tyrimus iškviesta klausytis prezidento ir tai kelia rimtų konstitucinio nepriklausomumo, nesikišimo į vykdomus tyrimus klausimų“, – „Facebook“ rašė Seimo narys, pridurdamas, kad tikisi, jog generalinė prokurorė bus principinga ir prezidentui „vietoj tyrimų aptarimo cituos Konstituciją ir 11 Prokuratūros įstatymo straipsnį“.

G. Nausėdos vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas anksčiau sakė, kad pokalbio metu G. Nausėda neketina aiškinti prokurorei, kaip jai reikia dirbti. Patarėjas priduria – norėtųsi, kad įtariai į susitikimą žvelgiantieji „nustotų krūpčioti“.

„Norėtųsi, kad žmonės pagaliau nustotų krūpčioti. Susitikimo metu prezidentas ruošiasi išklausyti generalinės prokurorės, o ne aiškinti jai, kaip reikia dirbti. Bet kai kurių politikų gyvenimiška patirtis, matyt, neleidžia to suprasti“, – komentare Eltai teigė F. Jansonas. 

Grunskienė: apie antrąją kadenciją su prezidentu nekalbėjome

N. Grunskienė sako, kad per susitikimą su prezidentu nekalbėjusi apie jos teikimą į prokuratūros vadovus antrajai kadencijai.

„Ne, prezidentas neužsiminė, nes dar manau, per ilgas laikotarpis, dar pusė metų“, – žurnalistams po susitikimo pirmadienį sakė N. Grunskienė.

Paklausta, ar pati svarsto dėl galimybės eiti antrą kadenciją, prokuratūros vadovė sako kol kas to nedaranti.

N. Grunskienė, kuriai dabar yra 56 metai, generalinės prokurorės pareigas eina nuo 2021 m. sausio. Pagal įstatymus, generalinis prokuroras Lietuvoje skiriamas 5 metų kadencijai.

„Dar nevarstau šito varianto, dar per daug ilgas laikotarpis,  Dar reikia atidirbti sąžiningai likusį laikotarpį“, – teigė ji.

N. Grunskienė 1992–1998 m. buvo Kupiškio rajono apylinkės prokuratūros stažuotoja, tardytoja, prokurorė, 1998–1999 m. dirbo Panevėžio apygardos prokuratūros prokurore, 1999–2006 m. – Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė,  2006–2011 m. – Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotoja, 2011–2013 m. – Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė.

Nuo 2013 m. iki 2021 metų sausio, kuomet tapo generaline prokurore, N. Grunskienė dirbo Panevėžio apygardos prokuratūros vadove.