Įvairioms frakcijoms priklausantys politikai parengė ir registravo Konstitucijos 62 straipsnio papildymo projektą, kad „Seimo sutikimas patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn nėra privalomas, jeigu Seimo narys Seimo statuto nustatyta tvarka dėl konkretaus atvejo raštu išreiškia savo sutikimą būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn“.
Dabar Konstitucijoje numatyta, kad Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė.
Esant šiai formuluotei, parlamentas visais atvejais privalo balsuoti dėl kolegos teisinio imuniteto naikinimo, net kai šis sutinka, jog jis būtų panaikintas.
Praėjusią kadenciją buvo pakeistas Seimo statutas, supaprastinantis pačią procedūrą, jeigu parlamentaras, kurio neliečiamybę prašoma panaikinti, išreiškia tokią valią.
Procedūros supaprastinimas reiškia, kad nėra sudaroma speciali komisija tirti, ar generalinio prokuroro siekis patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn nėra politinis persekiojimas.
Kad Seimo nario imunitetas būtų panaikintas, už tai privalo balsuoti ne mažiau kaip pusė parlamentarų, tai yra ne mažiau kaip 71 iš 141.
Neretai pasitaiko atvejų, kai pritrūksta balsų ir Seimo narys, kol dirba parlamente, išvengia baudžiamojo persekiojimo.
„Priėmus šį pakeitimą ne tik būtų sudaryta galimybė pačiam Seimo nariui asmeniškai apsispręsti dėl Seimo nario imuniteto atsisakymo konkrečiu atveju, tačiau ir būtų išvengta papildomų su Seimo nario neliečiamybės atėmimu susijusių procedūrų Seime, taip pat neadekvačių situacijų, kai Seimo narys sutinka būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, tačiau Seimas nepriima nutarimo dėl sutikimo Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn“, – aiškinamajame rašte teigė projekto iniciatorius konservatorius Jurgis Razma.
Konstitucijos pataisai priimti du kartus reikia mažiausiai 94 parlamentarų balsų „už“, tarp balsavimų turi būti išlaikyta ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka.
Naujausi komentarai