Prieš porą metų Kaune pasaulio muzikos žvaigždė Edas Sheeranas dainavo du kartus, nes per vieną kartą visi gerbėjai netilpo. Dariaus ir Girėno stadionas užsipildė du kartus – atėjo 80 000 žmonių. Dabar maždaug tiek žmonių turi balsuoti už partiją, kad ji patektų į Seimą.
Lietuvos muzikos žvaigždės surenka po vieną Dariaus ir Girėno stadioną – 40 000 žmonių. Siūloma, kad išskirtinėms partijoms užtektų gauti tiek balsų, kad patektų į Seimą.
Lenkų rinkimų akcijos politikai siūlo įvesti naują kartelę patekimui į Seimą: partijoms, kurių 3–4 nariai yra iš tautinių mažumų, reikėtų gauti nebe 5, o 3 procentus balsų.
Siūlomi įstatymo pakeitimai sau.
„Kaip tą vertinti? Siūlomi įstatymo pakeitimai sau“, – svarstė Seimo narys Julius Sabatauskas.
Lenkų rinkimų akcija praėjusiuose Seimo rinkimuose būtent 3 procentų kartelę ir teįveikė. Po lenkų siūlymu pasirašęs Remigijus Žemaitaitis irgi neslepia: akivaizdu, lenkai siūlo tai, kas jiems patiems naudinga.
„Taip, iš tikrųjų galima sakyti, kad tai Lenkų rinkimų akcijai pritaikytas dalykas. Aš Jaroslavui, kai ruošėme, sakau – na, Jaroslavai, ruoškis, jau tave tarkuos, kad čia tau yra tasai“, – kalbėjo Seimo narys R. Žemaitaitis.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Ir patys lenkai to neneigia.
„Mes kalbame apie tautinių mažumų teisių praplėtimą, aktyvesnį dalyvavimą. Tai jei yra viena iš tokių partijų, kuri atitiktų, tai turbūt tiktų ir šitai partijai“, – aiškino Seimo narys Jaroslavas Narkevičius.
Valdemaro Tomaševskio vadovaujama partija paskutiniuose rinkimuose praranda rinkėjų paramą, taigi – ir postus Lietuvos valdžioje.
„Jei neperšoki kartelės, tai reikia kartelę pažeminti. Tokia idėja atspindi daugumos bendrą mąstymą, tai jau taikyta su egzaminais – neišlaikai egzamino, tai pažemina kartelę, kada tas išlaikymas įvyksta“, – teigė Seimo narys Mindaugas Lingė.
Lenkų siūlymas kelia daugiau klausimų, nes į Seimą gali kandidatuoti tik Lietuvos piliečiai. O pagal ką reikėtų nustatyti tautybę?
„Visi yra Lietuvos Respublikos piliečiai, visi yra lygūs. Pas mus nėra nei autonomijų, nei ko“, – sakė J. Sabatauskas.
Pagal ką nustatyti tautybę – neaišku ir Vyriausiajai rinkimų komisijai.
„Kokiu pagrindu mes žinosime, kurios čia politinės partijos atitinka? Reikės objektyvaus kriterijaus“, – pažymėjo Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Lina Petronienė.
J. Narkevičius ragina Vyriausiąją rinkimų komisiją mažiau kalbėti ir vykdyti įstatymus, kuriuos priims politikai.
„Nemanau, kad VRK yra pririšta funkcija pateikti politizuotas nuomones“, – tikino J. Narkevičius.
Bet ir J. Narkevičius aiškiai nenurodo, kaip nustatyti kandidato į Seimą tautybę. Gal pagal pasą?
„Tautinė mažuma, tautybė yra apibrėžta pase. Gali būti apibrėžta pase“, – kalbėjo J. Narkevičius.
Gal pagal tai, kuo pats žmogus save laiko?
„Kiekvienas pilietis turi teisę. Neturi prievolės, bet turi teisę save priskirti prie tam tikros tautinės mažumos“, – aiškino J. Narkevičius.
Siūloma ne tik nauja, lenkams naudingiausia kartelė, bet ir mažinti jau esamas. Kad partijai, norint patekti į Seimą, reikėtų surinkti ne 5, o 4 procentus balsų.
„Pagal tą sumažintą kartelę būtų praėjusi Laisvės partija, jei neklystu, 2024 metais“, – sakė R. Žemaitaitis.
Kai rinkimuose susivienija dvi partijos, reikia įveikti ne 5, o 7 procentų kartelę.
„Tai natūralu, kad tikimasi daugiau balsų, didesnės tikimybės patekti ar į Seimą, ar į EP“, – komentavo J. Sabatauskas.
Paskutiniuose rinkimuose 7 procentus vos vos surinko ir į Seimą pateko „valstiečiai“, susivieniję su Ignu Vėgėle. Siūloma jungtiniams sąrašams kartelę mažinti nuo 7 iki 6 procentų.
„Manau, kad logiška. Nereikėtų Lietuvai eiti į dvipartinę sistemą“, – sakė R. Žemaitaitis.
Savo naują partiją dabar kuriantis I. Vėgėlė siūlo išvis visoms partijoms taikyti vieną kartelę ir kuo labiau ją sumažinti.
„Turėtų būti visiems absoliučiai sąrašams vienodas procentas. Aš vertinčiau, kad turėtų būti kuo žemesnis praeinamumo balas, tam, kad nebūtų pametami rinkėjų balsai“, – teigė Seimo narys I. Vėgėlė.
Anot I. Vėgėlės, jis per Seimą pokyčių nesieks, nes suprato, kad nebus paramos. Sako, gali būti skundas Konstituciniam Teismui.
„Apie tai kalbėti reikia, nes, mano supratimu, mes sulauksime kreipimosi į teismą. Ir tas teismo sprendimas, vertinčiau, turėtų konstatuoti diskriminaciją“, – kalbėjo I. Vėgėlė.
Siūlymai mažinti patekimo į Seimą karteles atmetami dar nepasiekus Seimo salės – komitetuose.
„Seimo salėje vargu, ar tas pasiūlymas sulauks daugumos“, – teigė J. Sabatauskas.
Bet prieš septynerius metus „valstiečių“ vadovaujamas Seimas jau buvo priėmęs įstatymą ir karteles sumažinęs dar labiau, nei siūloma dabar: partijoms – iki 3 procentų, jungtiniams sąrašams – iki 5.
Bet pataisas tuomet vetavo prezidentas Gitanas Nausėda, motyvuodamas, kad mažesnės kartelės ves į dar didesnį Seimo susiskaldymą. Apsunkins valdančiosios koalicijos ir Vyriausybės formavimą.
(be temos)