ĮSIGALIOJA TEISININKŲ ABEJONIŲ SUKĖLĘS ĮSTATYMAS DĖL DVIGUBOS PILIETYBĖS

Sausio 1-ąją įsigalioja įstatymas, išplečiantis dvigubos pilietybės atvejus. Dvi pilietybes galės turėti žmonės, kurie gimdami įgijo Lietuvos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę įgijo būdami nepilnamečiai.

Seimas tokias pataisas gruodį priėmė vienbalsiai. Jas pasirašė ir prezidentas Gitanas Nausėda.

Kai kurie teisininkai sako, kad naujasis reguliavimas prieštarauja Konstitucinio Teismo išaiškinimui, kad dvigubos pilietybės atvejai turi būti tik ypač retos išimtys, bet ne paplitęs reiškinys.

Seimo teisės departamentas savo išvadoje rašė, kad kitos valstybės pilietybės įgijimas Lietuvos piliečiui būnant nepilnamečiui „savaime nėra tokia aplinkybė, kuria būtų galima konstituciškai pagrįsti“ dvigubos pilietybės išimtį.

„Kitos valstybės pilietybė tokiu atveju įgyjama sąmoningai ir tikslingai, nepilnamečiui atstovaujančių asmenų valia, o kai kuriais atvejais – ir paties nepilnamečio asmens sutikimu“, – buvo rašoma išvadoje.

Prezidento atstovas spaudai Antanas Bubnelis BNS sakė, kad šalies vadovas įstatymą pasirašė po išsamių diskusijų su teisės ekspertais.

„Diskutuojant Seime dėl Pilietybės įstatymo pataisų buvo išsakytos labai įvairios nuomonės dėl jų. O pačias pataisas Seimas priėmė absoliučia balsų dauguma. Pataisos išsprendžia susidariusią situaciją, kai kartu su tėvais į užsienį išvykę nepilnamečiai vaikai automatiškai gauna kitos šalies pilietybę ir netenka Lietuvos pilietybės. Šios pataisos leistų Lietuvos piliečiu būti, pavyzdžiui, krepšininkui Ignui Brazdeikiui“, – sakė A. Bubnelis.

Iki šiol teisę į daugybinę pilietybę turėjo tik tie vaikai, kurie Lietuvos ir kitos valstybės pilietybę įgydavo gimimu.

Įgiję daugybinę pilietybę iki 18 metų, tokie asmenys ją išlaikys ir sulaukę pilnametystės. Jeigu, gimimu įgiję Lietuvos pilietybę, vaikai jos vėliau neteko, jie Lietuvos pilietybę galės susigrąžinti.