„Tai atrodo negerai", – pirmadienį Eltai sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Atrodo negerai, nes siūlyti žmones tiesiai iš savo artimiausios aplinkos, be jokios pertraukos, be atšalimo, yra itin bloga praktika. Būtų apmaudu, jei tai taptų nebe išimtimi, o taisykle", – aiškino liberalė.

Konservatoriaus M. Lingės manymu, prezidentas tendencingai į valstybės institucijas teikia sau artimus žmones ir pabrėžė, kaip svarbu yra Valstybės kontrolei išlikti nepriklausomai.

„Kuriamas labai prastas precedentas. Jau ne pirmas toks paskyrimas yra teikiamas, kai iš patarėjų komandos žmonės keliauja tiesiai į valstybės institucijas. Ši institucija turi ypatingą, valstybės kontrolės ir audito, funkciją ir jai labai svarbus nepriklausomumo užtikrinimas. (...) Šis paskyrimas leistų devalvuoti pačio valstybės audito funkciją ir kurtų rimtą nepasitikėjimą“, – teigė M. Lingė.

Seimo darbotvarkėje nurodoma, kad jau antradienį ši kandidatūra bus pristatyta parlamentarams. V. Čmilytę-Nielsen nustebino toks skubėjimas.

„Praėjusį ketvirtadienį, kai aptarinėjome ir tvirtinome darbotvarkę, šio klausimo nebuvo. Atrodo, kad labai skubama. Tai nėra įprasta praktika, nes kai klausimai yra tokie rimti, jie yra pristatomi iš anksto“, – sakė buvusi Seimo pirmininkė.

Prezidentas G. Nausėda pirmadienį pateikė savo patarėjos I. Segalovičienės kandidatūrą į valstybės kontrolierius.

I. Segalovičienė šalies vadovo vyriausiaja patarėja pradėjo dirbti 2019 metų rugpjūtį, o kadenciją baigiantis M. Macijauskas Valstybės kontrolei vadovauja nuo 2020 metų gegužės.

Anksčiau ji yra dėsčiusi Kauno technologijos universiteto (KTU) Viešosios politikos ir administravimo institute, dirbusi šio universiteto Strateginio planavimo departamente kokybės užtikrinimo srityje.

Vėliau I. Segalovičienė buvo Kauno miesto mero patarėja socialiniais, švietimo ir bendradarbiavimo su nevyriausybinėmis organizacijomis klausimais, o į Prezidentūrą atėjo iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Strateginių sprendimų paramos grupės vadovo pareigų.

I. Segalovičienė baigė KTU viešojo administravimo magistro studijas, atliko mokslinius tyrimus viešojo administravimo stebėsenos ir vertinimo temomis, taip pat stažavosi Didžiojoje Britanijoje ir Vokietijoje.

G. Paluckas: I. Segalovičienė būtų stipri kandidatė

Prezidentui G. Nausėdai siūlant naująja Valstybės kontrolės (VK) vadove skirti jo patarėją I. Segalovičienę, premjeras Gintautas Paluckas sako, kad tai būtų stipri kandidatė.

„Ką reikia šildyti, ką šaldyti tik prezidentas gali komentuoti, mes savo ruožtu priimame pateiktą kandidatūrą, ją aptarinėsime frakcijose, o Irena Segalovičienė turi reikalingas kompetencijas, yra patyrusi specialistė ir tai būtų stipri kandidatūra“, – žurnalistams po koalicijos tarybos posėdžio pirmadienį sakė premjeras.

„Politinis neutralumas turi būti užtikrinamas: ar tai bus trijų mėnesių, ar po šešių, ar po dvejų savaičių ar po dvejų metų, tai skirtumo dėl termino jokio nėra, tai yra asmens nusistatymas taikyti politinio neutralumo principus, tikiuosi, kad su tuo nebus problemų“, – teigė jis.

G. Paluckas sakė, kad žinodamas I. Segalovičienės būdo bruožus ir kompetencijas, neabejoja, kad jai pavyktų užtikrinti politinio neutralumo principus užimant valstybės kontrolierės pareigas.

Anot premjero, socialdemokratai frakcijoje dar nesikalbėjo apie I. Segalovičienės kandidatūrą, tad negalėjo pasakyti, kaip didžiausia valdančioji partija ją vertina.

„Tai yra normalus procesas, kai prezidentas teikia kandidatūrą, Seime frakcijos aptarinėja ir prieina prie tam tikros išvados – palaikyti ar ne“, – teigė ministras pirmininkas.

S. Skvernelis: valstybės kontrolierius nėra politinė pareigybė

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad valstybės kontrolierius nėra politinė pareigybė, o prezidento patarėjai nėra siejami su politiniu atšalimu, kadangi šalies vadovas nepriklauso nė vienai partijai.

„Ta pareigybė nėra politinė pareigybė, nėra nei politinės partijos, nei su politine pareigybe susijusi asmenybė, tiesiog yra prezidento patarėja, jos kompetencija, žinios galės būti vertinamos, ar bus politinis neutralumas, kas privalo būti Valstybės kontrolėje, tai yra faktas, manyčiau, kad jei būtų partijos narė arba susieta su kažkokia politine jėga, tai tokių abejonių kiltų“, – žurnalistams pirmadienį Seime sakė parlamento vadovas.

„Seimas apsispręs, prezidentas turi prerogatyvą ir išimtinę teisę teikti, mūsų pareiga – apsvarstyti kandidatūrą ir priimti sprendimą“, – pridūrė jis.

S. Skvernelis sakė, kad nors I. Segalovičienė užima politinio pasitikėjimo pareigybę – yra prezidento patarėja – šalies vadovas nėra partijos narys, „yra visiems vienodai teisingas, kaip numato Konstitucija“.

„Ir jo patarėjai yra visiems vienodai teisingi ir nesiejami su politinio atšilimo ir atšalimo laikotarpiu“, – kalbėjo Seimo pirmininkas.