ĮVERTINO VYRIAUSYBĖS PASITARIME KILUSĮ GINČĄ: PREMJERĖS REAKCIJA BUVO NENORMALI

Vyriausybės posėdžio metu įvykęs premjerės Ingridos Šimonytės apsižodžiavimas su ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite yra nenormali praktika, teigia Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis. Politikas tikina, kad panašių incidentų jo premjeravimo laikotarpiu nekildavo.

„Man atrodo, kad reakcija yra nenormali, nes reikia suprasti, kad Vyriausybę sudaro 15 narių – 14 ministrų ir ministras pirmininkas – kurių kiekvienas balsas yra tolygiai, vienodai svarbus. Ir jeigu neturi bendro sutarimo, tai priimi jį demokratiniu būdų – balsuodamas. Tikrai tokių dalykų pas mus buvo, bet tikrai tai nei erzino, nei pykčio kėlė“, – „Žinių radijui“ teigė S. Skvernelis.

„Nemačiau tame jokių problemų, (nebuvo – ELTA) tokio neadekvataus pykčio, nesupratimo, bandymo ministrą net ir pažeminti, kaip buvo su ponia A. Armonaite, ieškant kažkokių ir metaforų jos atžvilgiu, ir pavedant darbus, kurie tikrai nėra šios ministerijos darbai“, – akcentavo ekspremjeras.

S. Skvernelis įsitikinęs, kad šį premjerės ir Laisvės partijos pirmininkės konfliktą nulėmė priešrinkiminės įtampos dėl neįgyvendintų pažadų rinkėjams.

„Yra didžiulės įtampos, kurios ypatingai veržiasi dabar, nes artėja rinkimai, dėl Vyriausybės sutartų ir nesutartų nepadarytų darbų. Ir kiekviena iš koalicinių partijų bando išpešti sau naudos“, – sakė parlamentaras.

Galbūt atras Tėvynės sąjungos vadovai kažkokių svertų ir sugebės išlaužyti rankas mažesniems koalicijos partneriams ir tie sprendimai bus priimti.

„Vardan Lietuvos“ pirmininkas taip pat pripažįsta, kad be „laisviečių“ ir liberalų paramos priimti Nekilnojamo turto mokesčio pakeitimus konservatoriai turi nedaug šansų. Visgi politikas neatmeta galimybės, kad konservatoriai, siekdami realizuoti savo inciatyvą, gali imtis mažųjų koalicijos partnerių „rankų laužymo“.

„Galbūt atras Tėvynės sąjungos vadovai kažkokių svertų ir sugebės išlaužyti rankas mažesniems koalicijos partneriams ir tie sprendimai bus priimti“, – teigė S. Skvernelis.

ELTA primena, kad pirmadienį vykęs Vyriausybės pasitarimas, kurio metu buvo aptariamas Europos Komisijos (EK) sprendimas dėl „Naujosios kartos Lietuvos“ plano keitimo ir papildymų, sulaukė dėmesio viešojoje erdvėje – pasitarimo metu nebuvo išvengta premjerės I. Šimonytės ir ministrės A. Armonaitės apsižodžiavimo.

Pasitarime nutarta, kad Vyriausybė teiks „Naujosios kartos Lietuvos“ planą nepaisant to, kad su EK nepavyko sutarti nukelti su mokestinėmis pertvarkomis susijusių rodiklių įgyvendinimo. I. Šimonytė nurodė, kad EK pateikė visus argumentus, tačiau ekonomikos ir inovacijų ministrė ragino tęsti derybas su Briuseliu.

Politikėms diskutuojant A. Armonaitė stebėjosi premjerės jai keliamais klausimais.

„Aš nelabai suprantu, kodėl čia vyksta, net nežinau tokio žodžio“, – kalbėjo A. Armonaitė, o jos mintis pratęsė premjerė, užsiminusi apie „lėkščių daužymą“.

S. Skvernelis: valdančiųjų ginčai gali pakenkti RRF lėšų gavimui

Jei valdančiųjų ginčai dėl atnaujinto ekonomikos gaivinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ tęsis, Lietuva gali prarasti Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšas, sako . Skvernelis.

„Gali turėti esminės įtakos. Jeigu Laisvės partija laikysis tokios savo pozicijos, tai priimti įstatymų, reikalingų, kad būtų tos lėšos gautos, tikrai galimybių nėra“, – penktadienį „Žinių radijui“ teigė S. Skvernelis.   

„Iškyla reali grėsmė valstybės finansams ir tai labai svarbu, nes skolinimosi tokio, kaip galėjo švaistytis prieš trejus metus, nebebus, reikės dar daugiau grįžti į fiskalinės drausmės lauką, dar dagiau (lėšų – BNS) reikės aptarnauti brangias paskolas, kurių prisiskolino ši Vyriausybė ir kaštai bus didžiuliai. Ir kada negali pakeisti arba atlaisvinti nacionalinių pinigų nacionaliniame biudžete svarbiems socialiniams klausimams spręsti juos perdengiant europiniais pinigais, kurių tu negausi, tai yra aplaidumas didžiulis šios Vyriausybės“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Vyriausybė pirmadienį pritarė su EK suderintam atnaujintam ekonomikos gaivinimo planui „Naujos kartos Lietuva“, nepaisant su Briuseliu išsiskyrusių nuomonių dėl mokesčių reformos terminų atidėjimo.

Naujasis planas yra papildytas naujomis investicijomis, jį sudarys 2,3 mlrd. eurų europinių dotacijų bei 1,55 mlrd. eurų paskolų.

Vyriausybėje sprendimas priimtas prieš jį balsavus ekonomikos ir inovacijų ministrei, Laisvės partijos lyderei A. Armonaitei ir šios partijos deleguotam susisiekimo ministrui Mariui Skuodžiui. A. Armonaitė siūlė toliau derėtis su EK dėl su mokesčiais susijusių rodiklių peržiūros.

Su plane „Naujos kartos Lietuva“ įsipareigojimų vykdymu susijęs RRF lėšų gavimas.