J. BIDENAS VILNIUJE PATVIRTINO JAV ĮSIPAREIGOJIMUS DĖL LIETUVOS, BALTIJOS ŠALIŲ GYNYBOS

Vilniuje viešintis Jungtinių Valstijų (JAV) prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) sako, kad jo šalis yra tvirtai įsipareigojusi remti savo NATO sąjungininkes, įskaitant Lietuvą ir Baltijos valstybes.

„Jungtinės Valstijos šiandien yra čia, kad dar kartą patikintų savo įsipareigojimus NATO (...) esame įsipareigoję Lietuvai ir Baltijos šalims, ir NATO“ , – susitikime su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda Vilniuje antradienį sakė J. Bidenas.

„Mūsų pažadas būti su jumis nesusvyravo. Mums neprireikė daug laiko atsiųsti tūkstančius karių čia po antrojo Rusijos įsiveržimo į (Ukrainą – BNS). Galėsime patikinti, kad galite turėti viską, ko tik prireiks“, –  pridūrė jis.

„Mes, NATO, visi mes vertiname NATO 5-ąjį straipsnį pažodžiui: kiekvienas centimetras NATO teritorijos ginamas visų“, – kalbėjo J. Bidenas.

J. Bidenas Lietuvoje jau lankėsi 2014-aisiais, tuomet dar eidamas JAV viceprezidento pareigas.

JAV prezidentas priminė, kad po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos ir jau tuomet įspėjęs apie tai, jog Maskva savo agresijos nestabdys.

„Kai kurie žiūrėjo skeptiškai į mano vertinimą, tačiau jis, pasirodo, buvo taiklus“, – teigė J. Bidenas.

Mūsų pažadas būti su jumis nesusvyravo.

Susitikime su G. Nausėda jis taip pat išreiškė viltį, kad po NATO viršūnių susitikimo Vilniuje Aljanso šeima pasipildys 32-aja nare – Švedija.

J. Bidenas taip pat pabrėžė, kad viršūnių susitikime laukia sprendimai dėl NATO rytinio sparno gynybos stiprinimo, paramą Ukrainai.

„Noriu padėkoti už jūsų partnerystę ir lyderystę mums atremiant šiuos iššūkius kartu. Taigi, mūsų šios dienos mūsų pokalbiu toliau esame su jumis, su visais Lietuvos žmonėmis dėl paprastos priežasties: bendrų vertybių“, – sakė JAV prezidentas.

Savo ruožtu G. Nausėda padėkojo JAV už prieš šimtmetį užmegztus diplomatinius santykius, Sovietų Sąjungos įvykdytos Lietuvos okupacijos nepripažinimą.

Jis J. Bidenui akcentavo ne tik Rusijos, bet ir Baltarusijos grėsmes.

„Rusijos Federacija prarijo Baltarusiją, Baltarusija tampa papildoma grėsme regiono saugumui. Būtent dėl šios priežasties prašome NATO, savo stipriausios sąjungininkės – Jungtinių Valstijų – nuosekliai skirti dėmesio mūsų regionui“, – kalbėjo Lietuvos prezidentas.

Jis pažymėjo, kad simboliška yra tai, jog NATO viršūnių susitikimas vyksta Vilniuje, „visiškai šalia šalių agresorių“.

„Tai simboliška, bet kartu tai yra ir puiki proga priimti drąsius sprendimus, ir mes tikimės, kad jie bus priimti“ , – sakė G. Nausėda.

Lietuvos vadovas Vilniuje viešinčiam JAV prezidentui antradienį taip pat įteikė aukščiausią Lietuvos valstybės apdovanojimą – Vytauto Didžiojo ordiną su aukso grandine.

G. Nausėda: realu tikėtis, kad JAV rotacinės pajėgos Lietuvoje liks po 2026-ųjų

Prezidentas G. Nausėda sako, jog realu tikėtis, kad Jungtinių Valstijų rotacinės pajėgos Lietuvoje liks ir po 2026-ųjų.

G. Nausėda sako specialiai nekėlęs šio klausimo antradienį susitikime su Jungtinių Valstijų prezidentu J. Bidenu, tačiau išgirdęs patikinimą dėl JAV lankstumo įgyvendinant sąjungininkų poreikius.

„Šitas klausimas specialiai nebuvo keltas, bet manau, kad mes dar su prezidentu turėsime progos pabendrauti ir NATO viršūnių susitikimo metu, manau, kad tai tikrai yra realistiška tikėtis, kad JAV indėlis į mūsų saugumą liks nepakitęs“, – žurnalistams po susitikimo su JAV lyderiu Vilniuje sakė G. Nausėda.

Anot Lietuvos vadovo, J. Bidenas teigė, jog JAV „yra labai lanksčios įgyvendindamos mūsų sąjungininkų poreikius“ ir gali „nesunkiai manevruoti savo kariniais ištekliais, ginkluote, suteikdamos daugiau garantijų rytinio flango narėms“.

„Manau, kad šis klausimas tikrai dar bus aptartas“, – pabrėžė G. Nausėda.

Šiuo metu Lietuvoje yra dislokuotas apie tūkstantis JAV karių, kontingento skaičius buvo padidintas Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą pernai.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas žurnalistams antradienį pakartojo, jog Lietuva sieks ilgesnio sąjungininkų pajėgų buvimo.

„Mes turime prašymų, kad tie kariai liktų ilgesniam laikotarpiui, negu iki 2026-ųjų metų, nebent per tą laiką geopolitinė situacija regione iš esmės pasikeistų iš esmės į gerąją pusę. Kol kas dar to nėra“, – žurnalistams sakė ministras.