Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas socialdemokratas Julius Sabatauskas sako teigiamai vertinantis Konstitucinio Teismo nutarimą, kad Seimas negali vertinti institucijų vadovų metinių ataskaitų ir jų pagrindu imtis atleidimų.

Politikas atkreipė dėmesį, kad nutarimu įtvirtinta galimybė Seimui gauti tokias ataskaitas ir palikta galioti įstatymo nuostata, kuri leidžia Seimui siūlyti prezidentui atleisti generalinį prokurorą.

„Vertinu teigiamai, kadangi Statuto nuostatos dėl pritarimo ar nepritarimo ataskaitoms pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, bet iš esmės nepaneigia Seimo teisės gauti tą ataskaitą, nes Prokuratūros įstatymo nuostatose pasakyta, kad privalo pateikti informaciją apie prokuratūros veiklą, juo labiau, neprieštaraujančia pripažinta nuostata, kad Seimas gali siūlyti atleisti generalinį prokurorą, jei pamato, kad vadovas gali supainioti viešus ar privačius interesus, ar kitaip pažeisti įstatymą“, - BNS sakė J.Sabatauskas.

Jis sakė, kad nutarimas „įtvirtina Seimo galimybę įtakoti ne tik generalinio prokuroro paskyrimą pritariant, bet ir inicijuoti jo atleidimą, nesitaikstant su galimais pažeidimais ar kitom negerovėm“.

Klausiamas, ar draudimas Seimui įvertinti institucijos vadovo ataskaitą nėra Seimo galių susiaurinimas, J.Sabatauskas sakė, kad „tas vertinimas būdavo gana formalus“. „Aš manau, ne tiek svarbiausia ataskaitos vertinimas, formaliai priimant nutarimą, kiek realus vertinimas gautos informacijos. Ir taip pat Konstitucinis Teismas pasakė, kad iš esmės Seimas, jei dalyvauja skiriant pareigūną, vadinasi, jis turi teisę siūlyti jo atleidimą, tai yra svarbiausia“, - sakė komiteto vadovas.

Tuo tarpu Konstitucinio Teismos sukritikuotas Seimo statuto pataisas inicijavęs „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos seniūnas Petras Gražulis ironizavo, jog po šio nutarimo Seimo nebereikia. „Man atrodo aprskitai, kad nereikia Seimo Lietuvoje pagal Konstitucinio Teismo sprendimus, galima palikti tik Konstitucinį Teismą, ir užtektų Lietuvai, kam tas Seimas reikalingas. Jo sprendimai neskundžiami, tai tada reikia kitų institucijų jis ir galėtų vadovauti Lietuvai“, - BNS sakė P.Gražulis.

Konstitucinis Teismas trečiadienį prieštaraujančiomis pagrindiniam šalies įstatymui pripažino Seimo statuto nuostatas, kurios leidžia parlamentui vertinti atskaitingų institucijų vadovų metines ataskaitas ir jų pagrindu inicijuoti atleidimą. Konstitucinio Teismo vertinimu, įgaliojimai Seimui pritarti ar nepritarti ataskaitai reiškia, kad institucijų vadovai yra „neapsaugoti nuo galimo spaudimo ar nepagrįsto kišimosi į jų veiklą“.

Teismas prieštaraujančiu Konstitucijai pripažino ir Seimo nutarimą, kuriuo 2013 metų spalį buvo nepritarta prokuratūros veiklos ataskaitai.

Anot teismo, pačių ataskaitų teikimas neprieštarauja Konstitucijai, nes Seimui reikia gauti išsamią ir objektyvią informaciją, tačiau antikonstitucinės yra nuostatos, leidžiančios Seimui, nepritarus ataskaitai, pavesti komitetui pateikti Seimo nutarimo projektą dėl nepasitikėjimo valstybės institucijos vadovu.

Kartu Konstitucinis Teismas neužkirto kelio Seimui siūlyti atleisti generalinį prokurorą kitais pagrindais, nesiejant to su nepritarimu ataskaitai. „Nėra negalimas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį Seimas, dalyvaujantis skiriant ir atleidžiant generalinį prokurorą, siūlytų Respublikos Prezidentui atleisti generalinį prokurorą įstatyme nustatytais pagrindais“, - nurodė teismas.

Atsižvelgdamas į tai, Konstitucinis Teismas išaiškino, kad Konstitucijai neprieštarauja Prokuratūros įstatymo norma, numatanti, kad generalinis prokuroras gali būti atleistas Seimo siūlymu.

2014 metų sausį Konstitucinis Teismas jau buvo paskelbęs, kad Seimas negali iš generalinio prokuroro reikalauti ataskaitos, kuriai reikėtų parlamento ar Vyriausybės pritarimo, nes tai prieštarauja prokuroro nepriklausomumui.

Lietuvos Konstitucija numato, kad generalinį prokurorą skiria ir atleidžia prezidentas Seimo pritarimu.