Pasak jo, peržiūrėdami savo karių buvimą, amerikiečiai nuolat konsultuojasi su sąjungininkais.

„Mes nuolat peržiūrime, kaip kariai bus dislokuoti, tą darome atsižvelgdami į grėsmes tiek JAV, tiek mūsų sąjungininkams“, – spaudos konferencijoje sakė M. G. Whitakeris.

„Sprendimai bus priimti tiek dėl Europos, tiek dėl viso pasaulio. Administracija laikosi nuomonės, kad neturėtų būti jokių siurprizų, kad būtų konsultuojamasi, kad nebūtų jokių spragų sąjungininkų saugume“, – teigė jis.

Taip jis kalbėjo po susitikimo su krašto apsaugos ministre Dovile Šakaliene.

„Matome, kad vertinimo procesas vyksta ir situacija Ukrainoje yra vienas iš svarbių veiksnių, apibrėžiantis, kaip atrodys tolesnis JAV pajėgų pozicionavimas Europoje“, – teigė ministrė.

„Ką ambasadorius šiandien patikino, kad JAV nepaliks saugumo spragų, tas suvokimas aiškiai rodo tą įsipareigojimą“, – pridūrė ji.

Antradienį diplomatas taip pat lankysis Švenčionių rajone esančiame Pabradės poligone, kur tarnauja JAV kariai.

Ambasadorius Rukloje, Jonavos rajone, susitiks su vystomos Lietuvos kariuomenės divizijos bei šalyje dislokuojamos Vokietijos brigados vadais.

M. G. Whitakeris su Lietuvos atstovais aptars NATO atgrasymo ir gynybos stiprinimo klausimus, Lietuvos ir JAV bendradarbiavimą bei paramą Ukrainai, teigiama pranešime.

Jis taip pat apžiūrės Lietuvoje vystomą JAV ir kitų NATO sąjungininkų karių priėmimui skirtą infrastruktūrą.

Ambasadorius Lietuvoje lankosi amerikiečiams vykdant karių dislokavimo Europoje peržiūrą. Lietuva siekia, kad JAV paliktų šalyje šio metu rotuojamus maždaug tūkstantį karių.

D. Šakalienė: diskusijos apie oro gynybos stiprinimą šį rudenį turės būti NATO prioritetu

Krašto apsaugos ministrė D. Šakalienė sako, kad rytinėse NATO šalyse kartojantis incidentams su dronais, oro gynyba šį rudenį turės būti tarp Aljanso prioritetų.

Tai turėtų būti NATO diskusijų prioritetas šį rudenį.

„Nacionalinės priemonės nėra pakankamos. Mes turime užtikrinti mūsų dangaus apsaugą taikos metu ir užtikrinti perėjimą į visuotinę oro gynybą, jei nutiktų krizė. Tai turėtų būti NATO diskusijų prioritetas šį rudenį“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė D. Šakalienė.

„Pokalbis apie tai, kas galėtų būti papildomai daroma, reaguojant į oro gynybos klausimus, grėsmes, susijusias su dronais, tai, kas iš esmės vyksta palei visą (NATO išorinę – BNS) sieną“, – teigė ji.

Pasak ministrės, sąjungininkų tikslas turėtų būti aiškiai susidėlioti oro gynybos pajėgumus ir pratybose mokytis atremti naujas grėsmes, kylančias dėl incidentų, susijusių su dronais.

Kaip rašė BNS, D. Šakalienė rugsėjį Vilniuje su NATO vyriausiuoju sąjungininkų pajėgų Europoje vadu Alexusu Grynkewichiumi (Aleksu Grinkevičiumi) aptars oro gynybos nuo dronų stiprinimą.

Lietuvos oro erdvės stebėsenos sistemą vertina šiuo metu atvykę NATO ekspertai, jie taip pat žada pateikti rekomendacijas.

Rugpjūčio pradžioje ji pranešė su šiuo Aljanso karininku sutarusi, kad blokas įsitrauks saugant Lietuvos oro erdvę.

Šių priemonių Lietuva ėmėsi po dviejų incidentų, kai liepą į šalies oro erdvę iš Baltarusijos įskrido du dronai „Gerbera“, vienas jų nešė 2 kilogramus sprogmenų.

Kariuomenės atstovai laikosi versijos, kad abu orlaiviai pateko į Lietuvą, kai Rusijai siunčiant juos į Ukrainą, šios elektroninės kovos priemonėmis dronų skridimo trajektorija buvo nukreipta.

Po dronų incidentų Lietuvos krašto apsaugos ir užsienio reikalų ministrai bendru laišku kreipėsi į NATO generalinį sekretorių Marką Rutte (Marką Riutę) ir paragino sąjungininkes dislokuoti šalyje antidroninės gynybos pajėgumus.

Savo ruožtu, Lietuva planuoja įsigyti papildomų oro gynybos stiprinimo priemonių už 500 mln. eurų.