Dirbo septyni iš 141
„Šią dieną darbotvarkės nėra“ – toks įrašas paskutinę savaitę iki Seimo pavasario sesijos buvo populiariausias, nors, atrodytų, jai rengiantis tai turėjo būti labai intensyvus laikas. Radusių ką įrašyti kiekvieną darbo dieną iš 141 įstatymų leidėjo atsirado vos septyni. Per trečdalio (48 parlamentarų, arba 34 proc.) nebuvo įrašyta nieko, 43 Seimo narių buvo koks nors įrašas nors vieną dieną. Minėtą savaitę prieš pavasario sesiją iš devyniolikos „Nemuno aušros“ frakcijos narių tuščia darbotvarkė buvo net devynių, vadinasi, beveik kas antro, iš 52 Socialdemokratų partijos (LSDP) narių – šešiolikos, iš 28 Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) – vienuolikos, iš keturiolikos „Vardan Lietuvos“ atstovų – penkių, iš dvylikos Liberalų sąjūdžio – trijų, iš vienuolikos Valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narių – trijų.
Ar Seimo nariai slepia nuo visuomenės, ką veikia, su kuo susitinka, kokiuose renginiuose dalyvauja? Gal didžioji dalis jų visą savaitę užsidarę kabinetuose gilinosi į sesijai pateiktus projektus ar tobulino žadamus pateikti savus? Tačiau gal didžioji dauguma nieko ar beveik nieko nedirbo? Galbūt nedirba jų patarėjai ir padėjėjai, kurių Seime jie dažniausiai turi tris?
Juolab skelbti darbotvarkes nėra pasirinkimas – nori ar nenori tai daryti: nuo 2021 m. Lobistinės veiklos įstatyme parlamentarams, kaip ir Prezidentui, premjerui, ministrams ir viceministrams, merams ir savivaldybių tarybų nariams, Seimo, Vyriausybės, ministerijų kancleriams, savivaldybių administracijų direktoriams ir jų pavaduotojams, parlamentinių partijų vadovams, juodu ant balto įrašyta prievolė institucijų, kuriose eina minėtas pareigas, interneto svetainėje viešai skelbti savo darbotvarkes.
Turi ką įrašyti
Vienas iš nedaugelio, kurio darbotvarkėje kasdien buvo kas nors nurodyta, Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Vitalijus Gailius. Jis buvo ir vienas iš dviejų Seimo narių, nurodęs susitikimą su lobistu.
„Darbotvarkę pildau kiekvieną dieną ir tai darau pats. Ir man lengviau planuoti savo veiklą, ir patarėjams aiškiau. Taip dariau ir savo praėjusią kadenciją Seime, nors įstatymas tada to dar nereglamentavo. Kai dirbau savivaldoje, darbotvarkėje per dieną būdavo ir po dešimt–penkiolika įrašų, bet tuomet mažiau laiko reikėjo skirti teisėkūrai. Kokie susitikimai vyksta, tokius ir įrašau“, – aiškina parlamentaras.
Jis vardija dalyvavęs Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdyje, susitikęs su profesinėmis sąjungomis, dirbęs kabinete su dokumentais, prie įstatymų projektų sėdėjęs ir vakarais, nes tam prireikia ne valandos, – prie įstatymų straipsnio analizės būtina pasidarbuoti, tačiau to nerašantis į darbotvarkę.
Įstatymų leidėjo didžiąją dalį darbo dienos ir turėtų užimti darbas su dokumentais, gilinimasis į įstatymų projektus, tačiau tai lyg ir savaime suprantama. Tokią veiklą darbotvarkėje minimą savaitę įrašė vienas parlamentaras. Nebūtų labai keista, jei ne detalė, kad tai jis darė tik vieną dieną per savaitę, tad gal kiek per mažai skiria laiko savo pagrindiniam darbui.
Klausimas ir kuriuos renginius reikėtų įtraukti. Vieni įrašė dalyvavimą „Kino pavasario“ atidaryme, kitas – Užgavėnių šventėje.
„Žinoma, dalyvavau Kovo 11-osios renginiuose. Iškilmingą posėdį įrašiau, bet kad eitynėse dalyvavau, darbotvarkėje neminėjau. Į ją įtraukiu tuos renginius, į kuriuos esu pakviestas kaip Seimo narys daryti pranešimą ar pasveikinti. Pavyzdžiui, dešimt metų su vaikais gaminu inkilus, sveikinsiu vaikus. Tai įtrauksiu į darbotvarkę. Tačiau savo kaip privataus asmens renginių tikrai neįrašysiu“, – aiškina V. Gailius.
Svarbu: „Geras politikas yra aktyvus ir skaidrus politikas“, – pabrėžia I. Dunčikaitė. Darbotvarkės – vienas pagrindinių būdų žmonėms suprasti, su kuo politikai bendrauja siekdami priimti sprendimus. / I. Dunčikaitės asmeninio archyvo nuotr.
Darbštūs, bet slepia
Dirbo ar tinginiavo visą savaitę, nieko darbotvarkėse nenurodė trečdalis Seimo narių, taigi galima tik spėlioti. Kartais aptinki juos paminėtus informacijoje apie renginius ar gali pamatyti jų atvaizdus feisbuke nuotraukose iš kokių nors susitikimų.
Socialdemokratas Arūnas Dudėnas, paklaustas, ar tikrai visą savaitę nieko neveikė, vardija, kad vieną dieną kartu su ekonomikos ir inovacijų ministru dalyvavo susitikimuose Anykščiuose, kitą – Seime konferencijoje dėl vaikų mitybos, dalyvavo ir kituose renginiuose, susitikimuose.
„Suprantu, kad reikia rimčiau į tai pažiūrėti. Reikės sustyguoti, kad patarėjos sukeltų viską į darbotvarkę. Nesu aktyvus ir socialinių tinklų vartotojas – reikia ir tam skirti daugiau dėmesio“, – pripažįsta Seimo debiutantas.
Daug kas, jei ką ir įrašo į darbotvarkes, tai formaliai: įtraukia Seimo ir komitetų, komisijų, kuriose dirba koks parlamentaras, posėdžius. Kartais tai daroma net neįvertinus, ar jis tikrai ten dalyvaus. Pavyzdžiui, Seimo valdybos posėdžių transliacijose matyti, kad dalyvauja ne visi, tačiau į dienos darbus tai įtraukę.
Štai Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė iš TS-LKD frakcijos, jei tikėtume jos viešai skelbiama darbotvarke, kovo 5-ąją, be posėdžiavimo Seimo valdyboje, Švietimo ir mokslo komitete, dar dalyvavo trijuose Europos ir Užsienio reikalų komitetų posėdžiuose. Tačiau iš tikrųjų šiuose trijuose jos nebuvo, nes ji jau skrido į komandiruotę į Europos Liaudies partijos renginį Briuselyje. Tačiau R. Morkūnaitė-Mikulėnienė dalyvavo Seimo valdybos susitikime su Prezidentu, nors to jos darbotvarkėje neįrašyta.
„Rutininiai posėdžiai pildomi automatiškai, bet matau, kad reikės žiūrėti atidžiau“, – sako politikė.
Nemažai parlamentarų linkę slėpti komandiruotes. Štai minėtą savaitę bandant prisiskambinti Demokratų „Vardan Lietuvos“ seniūnui Linui Kukuraičiui, jis atrašo žinutę, kad dalyvauja labai rimtoje konferencijoje Švedijoje.
Vieni parlamentarai įtraukė į darbotvarkę dalyvavimą „Kino pavasario“ atidaryme, kitas – Užgavėnių šventėje. Tačiau kai kurie nutylėjo ir labai svarbius susitikimus.
Seimo valdyba jį trims dienoms buvo delegavusi į renginį pensijų kaupimo sistemos politikos klausimais. Tikrai labai vertinga ir aktualu. Tačiau darbotvarkėje apie tai nė vieną iš trijų komandiruotės dienų nebuvo nė žodžio.
LSDP atstovę Vaidą Aleknavičienę Seimo valdyba dviem dienoms išsiuntė į Lenkiją, kur vyko Europos vietos valdžios institucijų kongresas. Tačiau darbotvarkėje taip pat rašoma, kad jokių įvykių tomis dienomis nėra, kaip ir kitas dvi dienas, kai ji buvo komandiruota į „Lietuvos ir Vokietijos forumą 2025“ ir Lietuvos generalinio konsulato atidarymą Miunchene.
Ten pat komandiruoti kitas socialdemokratas Ruslanas Baranovas, konservatoriai Laurynas Kasčiūnas ir Žygimantas Pavilionis savo darbotvarkėse apie tai irgi nutylėjo.
LSDP frakcijos seniūno Remigijaus Motuzo visomis savaitės darbo dienomis nurodyta komandiruotė į JAV. Tačiau gal būtų svarbu žinoti, koks jos tikslas, ką jis ten veikia, su kuo susitinka. Tiesa, Seimo valdybos dokumentuose, pranešimuose spaudai galima rasti, kad keli parlamentarai buvo deleguoti susitikti su JAV Kongreso nariais ir analitinių tyrimų centrų atstovais Vašingtone.
Tačiau „Vardan Lietuvos“ frakcijos atstovo Giedrimo Jeglinsko komentarus iš Amerikos buvo galima girdėti TV ekrane, o jo darbotvarkėje vizitas nutylėtas, kaip ir konservatoriaus L. Kasčiūno ir Ž. Pavilionio, socialdemokrato Juozo Oleko.
„Paskelbėme viešai, platinome pranešimą spaudai. Nuoširdžiai sakau, dėl laiko stokos ne visuomet pasižymiu darbotvarkėje. Reikės atidžiau pildyti“, – aiškina L. Kasčiūnas.
Susidvejino: pagal konservatorės R. Morkūnaitės-Mikulėnienės darbotvarkę, ji dalyvavo Užsienio ir Europos reikalų komitetų posėdžiuose, bet tuo metu skrido į Briuselį. Tačiau tą dieną ji susitiko su Prezidentu, tik darbotvarkėje to nepaminėjo. / P. Peleckio / BNS nuotr.
Susitikimai su lobistais
Prievole skelbti darbotvarkes Lobistinės veiklos įstatymas papildytas visų pirma norint išskaidrinti politikų bendravimą su įtakos grupėmis, kad būtų vieša, su kuo jie susitinka, kas gali padaryti jiems įtaką priimant vieną ar kitą teisės aktą, kitą sprendimą. Todėl ypač svarbu tiksliai nurodyti visus susitikimus su galimomis interesų grupėmis ir jų atstovais.
Prieš Seimo pavasario sesiją su parlamentarais susitiko „Bolt“ atstovai ir lobistų kontoros „Vento Nuovo“ atstovė Gabrielė Andrašiūnienė. Ji pasakoja Seimo nariams pateikusi argumentų, kad per griežtas reglamentavimas ir reikalavimai gali suvaržyti paspirtukų rinką.
Susitikimą su ja į darbotvarkę įrašė liberalas V. Gailius, „Nemuno aušros“ frakcijos narys Raimondas Šukys; TS-LKD frakcijos narė Giedrė Balčytytė nurodė susitikusi su „Bolt“ atstovu.
„Prieš svarstant projektą dėl paspirtukų registruota lobistė paprašė susitikti, susitikau ir, kaip priklauso pagal įstatymą, tai deklaravau, taip pat įrašiau ir į darbotvarkę“, – konstatuoja V. Gailius.
Susitikimus su lobistais Seimo nariai turi deklaruoti ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) informacinėje sistemoje „Skaidris“. Tai turi daryti ir lobistai.
G. Andrašiūnienė susitiko ir su visu Teisės ir teisėtvarkos komitetu, kuris svarstė šį projektą. „Jei dalyvauju svarstant kokį klausimą kuriame nors Seimo komitete, deklaruoti nereikia, kadangi tai ir taip vieša, filmuojama, daromas įrašas“, – aiškina lobistė. Ji kreipėsi į visus komiteto narius ir dėl individualaus susitikimo, tačiau sutiko tik minėti trys. Tad, sako lobistė, su kuriais parlamentarais konkrečiai susitiko, buvo ne jos pasirinkimas.
VTEK pirmininko pavaduotoja Virginija Aleksejūnė aiškina, kad todėl „Skaidrio“ sistemoje lobistų ir Seimo narių pateiktos deklaracijos ir gali nesutapti, nes Seimo nariui nereikia deklaruoti, jei su lobistu susitiko grupėje su kitais parlamentarais. Tokia tvarka motyvuojama noru neapkrauti politikų per didele administracine našta. V. Gailius pripažįsta: teisingai užpildyti deklaraciją užima šiek tiek laiko.
Tačiau gal geriau supaprastinti deklaravimo tvarką, nei neviešinti, su kokiomis interesų grupėmis susitinka Seimo nariai, kad ir ne po vieną?
V. Aleksejūnė sako, kad VTEK yra teikusi ir rekomendacijų, kad visi politikų susitikimai su verslu, interesų grupėmis turėtų atsispindėti ne tik VTEK sistemoje „Skaidris“, bet ir politikų darbotvarkėse. To reikalauja ir įstatymas, tačiau faktai rodo, kad įstatymą pažeidžia patys įstatymų leidėjai.
Pavyzdžiui, demokratas Tomas Tomilinas VTEK deklaravo kovą susitikęs su Nacionaline lošimų ir žaidimų verslo asociacija dėl Lošimų ir loterijų mokesčio įstatymo, tačiau jo darbotvarkėje nepavyko užtikti įrašo apie tokį susitikimą.
Ypač daug lobistų lankėsi Seime svarstant valstybės biudžetą, Vyriausybės programos rengimo ir svarstymo laikotarpiu, tačiau darbotvarkėse apie tai nurodė toli gražu ne visi parlamentarai.
Susitikimai nesutampa
Darbotvarkės atskleidžia ir kaip politikai vertina vieni kitų svarbą. Štai švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė nurodo minėtą savaitę susitikusi su TS-LKD frakcijos nare Dalia Asanavičiūte, tačiau šios darbotvarkėje tokio susitikimo nėra.
Ką jau čia su ministre, jei, pavyzdžiui, ne tik minėta R. Morkūnaitė-Mikulėnienė, bet ir socialdemokratė Orinta Leiputė, „Vardan Lietuvos“ frakcijai priklausanti Agnė Širinskienė savo darbotvarkėje nematė reikalo įrašyti susitikimo su valstybės Prezidentu.
Visuomenei svarbu žinoti, ką politikai veikia ir ar apskritai veikia. Tai ne jų pasirinkimas – skelbti ar ne darbotvarkes. Tai įpareigoja ir Lobistinės veiklos įstatymas.
Labai skirtingai pareigą skelbti darbotvarkes supranta parlamentarai, kurie yra ir Vyriausybės nariai. Jei tikėtume jų pačių jų skelbiama darbotvarke, premjeras Gintautas Paluckas pirmą kovo savaitę neveikė nieko, nors kasdien jį matėme per visas žinias daugybėje susitikimų. Suprantama, didžioji dalis jo darbotvarkės – ne kaip Seimo nario, o kaip Vyriausybės vadovo, kaip ir parlamentarų ministrų.
Kai kurių jų darbotvarkėse – tik Seimo komitetų posėdžiai, kai kurių, pavyzdžiui, socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės, – visiškai nieko. Kultūros ministras Šarūnas Birutis galbūt rado neblogą išeitį – skelbia nuorodą į savo darbotvarkę ministerijoje. Yra ir atsakingai viešinančių, ką veikia: R. Popovienė išsamiai išvardijo visų dienų darbotvarkes.
Yra tikrai aktyvių
Deja, bent jau sprendžiant pagal oficialias darbotvarkes, tik mažuma parlamentarų, ypač nevykstant Seimo posėdžiams, dirba. Tačiau yra ir tikrai aktyvių. Štai TS-LKD frakcijos narė Daiva Ulbinaitė per savaitę spėjo su Seimo Laikinosios Dzūkijos bičiulių grupe lankytis Alytuje, susitikti su Dūkštų seniūnijos gyventojais, Jonavoje viešėjo Lietuvos kariuomenės Ruklos įguloje, įmonėje „A-grupė“, Socialinių paslaugų centre, susitiko su gyventojais, dalyvavo pokalbyje su sveikatos apsaugos ministre Marija Jakubauskiene, TS-LKD frakcijos posėdyje.
Demokratė Rima Baškienė susitiko su Kuršėnų gyventojais, dalyvavo Šiaulių rajono savivaldybės įgyvendinamų projektų pristatyme, programos „Išmanusis atradimų parkas“ pristatyme Pavenčių daugiafunkciame centre, naujų knygų sutiktuvių šventėje Šiaulių rajono Viešojoje bibliotekoje, nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatų pagerbimo renginyje Vyriausybėje.
Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Nacionalinio susivienijimo atstovas Vytautas Sinica susitiko su Pilaitės gyventojais, profesinių sąjungų atstovais, dalyvavo poroje susitikimų Druskininkuose, Kazimiero Garšvos studijos „Rytų Lietuvos vardynas ir jo rašyba“ pristatyme, atidengiant atminimo lentą Birutei Verkelytei-Fedaravičienei Kaune, filmuojant vieną TV laidą.
Uoliai stebint žiniasklaidą, nuolat naršant feisbuke, gilinantis į VTEK informacines sistemas galima rasti daug daugiau ir kitų Seimo narių veiklos ženklų, nei kad matyti iš jų darbotvarkių. Tačiau ar visuomenė, norėdama sužinoti, ką veikia kad ir jų apygardoje išrinktas parlamentaras, turi kaip detektyvas to ieškoti keliuose šaltiniuose? Juolab skelbti savo darbotvarkes įpareigoja ir Lobistinės veiklos įstatymas. Tai neturėtų būti neįmanoma misija, juolab kad kiekvienas parlamentaras turi po kelis pagalbininkus.
Atranka: liberalas V. Gailius kasdien pildo savo darbotvarkę. Įtraukia visus susitikimus ir renginius, į kuriuos yra pakviestas kaip Seimo narys, bet savo, kaip privataus asmens, – tikrai ne. / P. Peleckio / BNS nuotr.
Geras politikas
„Prasidėjus pirmajai Seimo pavasario sesijai norisi parlamentarams priminti, kad geras politikas yra aktyvus ir skaidrus politikas. Mano manymu, susitikimų viešinimas darbotvarkėse yra vienas pagrindinių būdų gyventojams geriau suprasti, su kuo jų išrinkti politikai bendrauja siekdami priimti pagrįstus sprendimus“, – pabrėžia „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) iniciatyvų vadovė Ieva Dunčikaitė.
Pasak jos, būtent todėl Seimo nariai savo darbotvarkėse turėtų viešinti visus susitikimus su verslo asociacijomis, konfederacijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, registruotais lobistais, ir tai daryti kokybiškai, nurodydami, su kokios organizacijos atstovais, kur ir kada susitinka, kokios jų pareigos, koks susitikimo tikslas ar tema, aiškiai įvardyti, kokie klausimai aptariami susitikimo metu.
I. Dunčikaitė džiaugiasi, kad, remiantis TILS atliktomis dviejų ankstesnių Seimo kadencijų analizėmis, didėja politikų aktyvumas deklaruojant susitikimus su įvairiomis interesų grupėmis. „Ypač išsiskirdavo pirmą kartą į Seimą išrinkti Seimo nariai, kurie vidutiniškai deklaruodavo daugiau susitikimų nei jų kolegos. Tikiuosi, kad dabartiniai politikai imsis lyderystės ir tai darys dar atskaitingiau“, – sako TILS atstovė.
Pasak jos, 2021 m. įsigaliojęs naujas lobistinės veiklos reguliavimas įnešė daugiau skaidrumo ir turime daugiau duomenų apie tai, kas daro įtaką sprendimų priėmėjams Lietuvoje. Pavyzdžiui, registruotų lobistų skaičius išaugo tris kartus. Kryžminį deklaravimą, kurį numato Lietuvos lobistinės veiklos įstatymas, kaip gerąjį pavyzdį mini ir tarptautinės organizacijos.
„Kita vertus, girdime, kad iš viešai skelbiamų duomenų Lietuvoje matome mažesnę dalį vykdomos lobistinės veiklos. Tai dar kartą patvirtina, kad atsakingai ir aiškiai pildyti darbotvarkes yra svarbu. Taip pat svarbu, kad visi teisės aktų svarstymo etapai ir juose dalyvavę asmenys būtų sistemingai dokumentuojami ir viešai skelbiami, taip sukuriant aiškų teisėkūros pėdsaką“, – pabrėžia I. Dunčikaitė.
Rinkėjams ir visai visuomenei taip pat svarbu žinoti ne tik apie susitikimus su interesų grupėmis, bet ir ką Seimo nariai dirba ir ar dirba.
(be temos)