KANDIDATAI Į PREZIDENTUS PASISAKĖ DĖL ABORTŲ: SIŪLO NĖŠTUMĄ LEISTI NUTRAUKTI TIK PRIEVARTOS ATVEJU

Penktadienį surengtuose debatuose kandidatai į prezidentus pasisakė abortų draudimo klausimu. Buvęs Seimo narys Remigijus Žemaitaitis pabrėžia, kad nėštumo nutraukimo procedūrą moterims turi būti leista atlikti tik kriminalinio nusikaltimo atveju. Iš esmės prieš abortus pasisako ir advokatas Ignas Vėgėlė, nors pripažįsta, kad jų drausti šiuo metu nereikėtų.

„Esu iš principo prieš abortą. Dėl to, kad gyvybė turi būti saugoma nuo pat prasidėjimo. Turbūt ne laikas kalbėti apie draudimus ir kalbėti apie tai, kad reikėtų drausti abortą. Tai būtų tikrai nelogiška“, – TV3 televizijos surengtuose prezidento rinkimų debatuose penktadienį kalbėjo I. Vėgėlė.

„Ką turime daryti – turime padėti moterims (...) – yra kriziniai nėštumo centrai. Reikia investuoti į tai – paaiškinti ir padėti joms tiek finansiškai, tiek psichologiškai“, – pridūrė kandidatas.

Tuo metu buvęs parlamentaras R. Žemaitaitis pažymi, jog moterims teisė į abortą turi būti užtikrinta tik seksualinio smurto atveju.

„Būsiu vienas iš autorių, kad (reikia – ELTA) drausti daryti abortus asmenims ir moterims, kurios pastojo ne kriminalinio nusikaltimo metu“, – sakė R. Žemaitaitis.

„Kada įvykdomi kriminaliniai nusikaltimai ir moteris išprievartaujama, tikrai turi būti teisė į abortus“, – kalbėjo politikas.

G. Nausėda: nėštumo nutraukimas turi būti atliekamas tik ypatingais atvejais

Save išsikėlęs kandidatas Eduardas Vaitkus pažymi, kad valstybė turi gerinti socialinę aplinką, siekiant, jog nėštumo nutraukimas būtų itin retas atvejis.

„Valstybė privalo visokeriopai skatinti gimdyti vaikus, nes kitaip išnyksime. Vaikų auginimui, jų išsimokslinimui turi būti sukurta infrastruktūra, turi būti jaunoms šeimoms padedama maksimaliai. Tada galime pasiekti, kad abortas būtų retas ir išskirtinis įvykis. Bet moteris visgi turi turėti tokią teisę“, – sakė E. Vaitkus.

„(Reikia – ELTA) mažinti sąlygas, kurioms esant yra lengva padaryti abortą“, – pabrėžė kandidatas.

Panašiai šiuo klausimu pasisakė ir antros kadencijos siekiantis dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda.

„Remiuosi tuo, kad moteris nutraukia nėštumą tik ypatingais atvejais, kada iš tikrųjų neturi kito pasirinkimo. Valstybė turi daryti viską, kad tokių situacijų būtų kiek galima mažiau. Todėl turime kreipti dėmesį į mūsų šeimas. Ir į pilnas, ir į nepilnas šeimas ir socialinėmis bei ekonominėmis priemonėmis padėti, kad moteris mūsų visuomenėje jaustųsi tvirtesnė kartu su kitais šeimos nariais“, – teigė prezidentas.

I. Šimonytė: šiomis temomis aktyviai diskutuoja vyrai, kuriems šių sprendimų priimti nereikia

Savo ruožtu į klausimą sureagavusi premjerės pareigas šiuo metu einanti Ingrida Šimonytė pabrėžė, kad esamo abortų reglamentavimo keisti nereikia.

„Pasakysiu labai paprastai – nieko keisti dabartiniame reguliavime tikrai nereikia. Abortų skaičius yra mažėjantis, tam yra daug objektyvių priežasčių. Jis galėtų mažėti ir sparčiau. Bet tam ne paskutinį vaidmenį vaidina ir švietimo sistema, gyvenimo įgūdžių programa“, – sakė I. Šimonytė, sukritikuodama ir tai, kad tokiais klausimais politiniame lauke neretai aktyviau diskutuoja vyrai.

„Tokia yra politikos realybė, nors visuomenės dažniausiai pasiskirsto 50/50, moterų politikoje būna mažiau ir aš, turbūt, esu vienas iš akivaizdžių to įrodymų. Gaunasi, kad šiomis temomis labai aktyviai diskutuoja vyrai, kuriems tų sprendimų nereikia priimti“, – teigė politikė.

Reikia investuoti į tai – paaiškinti ir padėti joms tiek finansiškai, tiek psichologiškai.

Griežtai prieš nėštumo nutraukimo draudimą pasisakė ir kiti kandidatai.

„Kategoriškai nepritariu abortų draudimui ir manau, kad moters teisė ir jos apsisprendimas, ką ir kaip ji turi daryti“, – sakė Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis.

„Moteris yra asmuo, savo kūno šeimininkė“, – teigė buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas Dainius Žalimas.

„Pritariu moterų teisei. Septyniems vyrams apie tai diskutuoti yra beprasmiška“, – pažymėjo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ keliamas kandidatas Giedrimas Jeglinskas.

ELTA primena, kad sekmadienį vyks pagrindinė šalies prezidento rinkimų ir referendumo dėl pilietybės išsaugojimo diena.

Dėl šalies vadovo posto varžosi 8 kandidatai – antrosios kadencijos siekiantis Gitanas Nausėda, konservatorių keliama premjerė Ingrida Šimonytė, Laisvės partijos atstovas, buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Dainius Žalimas, savarankiškai išsikėlę Ignas Vėgėlė bei Eduardas Vaitkus, partijos „Nemuno aušra“ įkūrėjas Remigijus Žemaitaitis, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ keliamas Giedrimas Jeglinskas ir Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis.

Referendumo biuletenyje siūloma atsisakyti šiuo metu Konstitucijoje įrašyto sakinio: „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“. Ši nuostata neleidžia išsaugoti Lietuvos pilietybės įgijus kitos valstybės pilietybę.

Kandidatai į prezidentus susiginčijo dėl COVID-19 pandemijos valdymo: įvardijo padarytas klaidas

Kandidatai į prezidento postą susiginčijo dėl COVID-19 pandemijos valdymo priemonių. Konkurentų kritikos dėl pandemijos metu priimtų sprendimų susilaukusi I. Šimonytė akcentavo, kad visų įvestų priemonių esminis tikslas buvo išsaugoti vyresniojo amžiaus žmones.

„Buvo nuo pirmos dienos aišku, kad virusas pasiliks visiems laikams, kad nuo jo atsikratyti negalima, kad karantinas toks nepadės“, – TV3 televizijos surengtuose prezidento rinkimų debatuose Vyriausybės sprendimus pandemijos laikotarpiu sukritikavo E. Vaitkus.

„Mes padarėme karantiną, užraukėme visus, ekonomiką sustabdėme ir paskui prievartavome žmones, nors žinojome, kad 30 proc. žmonių tas virusas net nesukelia klinikinės simptomatikos“, – piktinosi jis.

Kritikos negailėjo ir I. Vėgėlė. Kandidatas pabrėžė, kad valdžia pandemijos laikotarpiu skirstė žmones į pasiskiepijusius ir nepasiskiepijusius bei žemino jų orumą.

„Valstybė elgėsi su savo žmonėmis kaip su gyvuliais: vienus skirstė į vieną pusę, kitus į kitą. Aš niekada neįvedinėčiau tokių dalykų kaip galimybių pasas, kai žmonės šąla parduotuvėse“, – debatų metu akcentavo I. Vėgėlė.

Aš niekada nemažinčiau ir nežeminčiau žmonių orumo, žmonių pasirinkimo laisvės, teisės apsispręsti į medicininį preparatą. Ką aš daryčiau – telkčiau, ieškočiau išeičių, kaip sutelkiant bendruomenę isu virusu, bet neskaldyti žmonių“, – pabrėžė jis.

Kas buvo padaryta perspaudžiant ir perlaužiant lazdą, tai žmogaus teisių apribojimai, kurie buvo neadekvatūs ir labai gaila, kad mokymo procesas buvo sutrikdytas gerokai ir tas nuotolinis jo būdas tikrai neleido mokiniams jaustis gerai.

Ką pandemijos metu būtų darę kitaip pasidalino ir kiti kandidatai.

„Karantino sąlygos ir Pacientų žalos atlyginimo įstatymas turėjo būti priimtas jau 2019 metais“, – sakė R. Žemaitis.

„Mažiau represinių priemonių, o daugiau tokių, kurios žmogų motyvuotų savarankiškai rinktis tuos žingsnius daryti, kuriuos reikėjo daryti“, – teigė A. Mazuronis.

„Mokyklų uždarinėjimai buvo per griežti“, – pandemijos laikotarpį įvertino G. Jeglinskas.

Savo ruožtu D. Žalimas pripažino Vyriausybės veikloje pasigedęs nuoseklumo.

„Visų pirma, komunikacija ir antras dalykas, taip dažnai visko nekaitalioti“, – savo įžvalgomis pasidalino jis.

Prezidentas sukritikavo sprendimus dėl nuotolinio mokymo įvedimo

Tuo metu G. Nausėda atkreipė dėmesį, kad lengva pandemijos laikotarpį vertinti iš dabartinės perspektyvos.

„Dabar mes daug ką galime vertinti ir sakyti: oi mes buvome teisūs arba stovėjome tiesos varpinėje. Iš tikrųjų tuo metu viruso pavojus atrodė toks, kad gali iškilti pavojus pačiai žmonijai“, – sakė prezidentas.

Visgi šalies vadovas sukritikavo COVID-19 pandemijos laikotarpiu Vyriausybės priimtus sprendimus dėl mokyklų uždarymo.

„Kas buvo padaryta perspaudžiant ir perlaužiant lazdą, tai žmogaus teisių apribojimai, kurie buvo neadekvatūs ir labai gaila, kad mokymo procesas buvo sutrikdytas gerokai ir tas nuotolinis jo būdas tikrai neleido mokiniams jaustis gerai. Dėl to kilo daugybė psichologinių problemų“, – teigė G. Nausėda.

„Tačiau mes netgi buvome pagrasinę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl vieno Vyriausybės nutarimo – būtent dėl galimybių paso nuo 12 metų vaikams“, – pridūrė jis.

Savo ruožtu prezidento rinkimuose dalyvaujanti premjerė I. Šimonytė pabrėžė, kad visi šie sprendimai buvo daromi siekiant išsaugoti vyresniojo amžiaus žmonių gyvybes.

„Visi labai protingi, kai nė vienam nereikėjo priiminėti sprendimų, kurie buvo reikalingi tam, (...) kad išgelbėtume kuo daugiau mūsų vyresnių žmonių. Tai ir buvo pagrindinis tikslas – visa kita buvo tik priemonės“, – debatų metu pabrėžė I. Šimonytė.

„Jeigu tuo metu Lietuvos vyriausybių – ar Sauliaus Skvernelio, ar mano vadovaujamos – kažkokia būtų unikali politika, tokia, kokia kitose valstybėse būtų nematyta, tai tada mes turbūt galėtume apie tai diskutuoti. Visos vyriausybės tuo metu veikė, išeidamos iš to žinojimo, kurį tuo metu turėjo“, – taip pat akcentavo ji.

ELTA primena, kad Konstitucinis Teismas (KT) praėjusių metų rudenį paskelbė, kad galimybių paso ribojimai koronaviruso pandemijos metu neprieštaravo Konstitucijai.