KAS AKTYVIAUSIAI RINKO PREZIDENTĄ IR EUROPOS PARLAMENTO NARIUS?

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) atlikta rinkimuose dalyvavusių asmenų analizė atskleidė, kad aktyviausiai pilietinę valią reiškia vyresnių amžiaus grupių rinkėjai.

VRK duomenimis, prezidento rinkimuose, referendume dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo ir rinkimuose į Europos Parlamentą (EP) aktyviausiai balsuojančių rinkėjų skalė auga su amžiumi.

Prezidento rinkimuose ir referendume nuo visų turinčių teisę balsuoti rinkėjų aktyviausiai pilietinę valią reiškė 55 metų sulaukę ir vyresni rinkėjai. Jų aktyvumas siekia 62–67 procentus. Ta pati tendencija galioja ir rinkimuose į EP. 

Lyginant su 2019 metais vykusiais prezidento rinkimais, šiemet iš viso balsuoti atvyko daugiau kaip 2,5 proc. daugiau piliečių.

Prezidento rinkimų I ture ir referendume dėl Konstitucijos pakeitimo didžiausią dalyvavusių rinkėjų dalį (18,86 proc.) sudarė 55–64 metų amžiaus grupės rinkėjai, vos mažiau – 45–54 metų sulaukę rinkėjai (16,46 proc.).

Kone identiškai balsavo į rinkimus atvykusių 34–44 metų piliečių (16,16 proc.) ir 65–74 metų rinkėjų (16,15 proc.) dalis.

Šiemet europarlamentarus rinkusių piliečių aktyvumas pasiekė 29,97 proc. Renkant EP narius, didžiausią balsavusių rinkėjų dalį (18,89 proc.) sudarė 65–74 metų amžiaus grupės rinkėjai.

Panašiai šiuose rinkimuose balsavo 75 ir daugiau metų sulaukę piliečiai (18,75 proc.) bei rinkėjai, sulaukę 55–64 metų (18,03 proc.). 

ELTA primena, kad prezidento rinkimai ir referendumas dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo vyko šių metų gegužės 12 d. Rinkimai į EP – birželio 9 d.