Su būsima žmona Monika L. Kasčiūnas susipažino dar pirmoje klasėje. Juokaudamas jis prisiminė, kaip ji duodavo nusirašyti matematiką: „Ji labai gerai mokėjo matematiką ir dabar labai gerai moka, nes yra finansininkė, o aš toks daugiau humanitaras.“

L. Kasčiūnas šypsodamasis prisiminė savo būsimai žmonai rašytus laiškus: „Sakau: Monika, aš noriu turėti aštuonis vaikus su tavim. Aštuonis.“

Šeima susikūrė dar studijų metais, kai abu buvo vos 20-ies: „Tai įvyko pakankamai greitai nuo meilės pradžios, antrame kurse. Taip jau susiklostė gyvenimas, kad mūsų pirmagimis, kuriam dabar dvidešimt dveji, sucementavo mūsų gyvenimą labai stipriai.“

„Ar tai buvo planuotas vaikas, ar „kaip Dievas duos“? – perklausė A. Valinskas.

„Esu labai laimingas, kad mes priėmėme sprendimą ir nedarėme nesąmonių. Na, suprantate, dar daug klausimų: ką darysi, kaip uždirbsi, kaip išsilavinimas, visa kita, bet mes labai greitai supratome, kad tai yra mūsų gyvenimo tikslas ir mes tuo keliu kartu ir nuėjom tvirtai“, – sakė politikas.

Vaikystėje buvęs krašto apsaugos ministras buvo aktyvus, į sportą jį pastūmėjo tėtis, o dziudo treniruotės paliko ryškų pėdsaką: „Esu Vilniuje tuo metu 71 kg kategorijoj užėmęs antrą vietą... bet po kablelio reikia pasakyt – buvo du varžovai. Aš ir tas, kuris laimėjo pirmąją vietą.“

„Ar tas dziudo lankymas prideda svorio argumentacijai, kai vis pasiūlai „į snukį“ Remigijui Žemaitaičiui, Valiui Ąžuolui?“ – pašnekovo klausė A. Valinskas.

„Žinote, ne tiek tas dziudo, sakyčiau, matyt, tas bendras gyvenimas Lazdynuose. Aš – lazdynietis. Tai mano tapatybės dalis. Visa vaikystė, paauglystė, šeimos susikūrimas. [...] Lazdynų kiemuose visko mačiau, žaisdavome futbolą – lietuviai prieš rusus, visko buvo.“

Būtent Lazdynuose ir prasidėjo L. Kasčiūno meilė futbolui. Jis buvo aktyvus „Žalgirio“ fanas, važinėdavo į rungtynes po visą Europą ir jautė stiprų ryšį su tribūna: „Kartą atsakomosios varžybos buvo Chožuve, ir aš važiavau su fanais. Važiavau iš principo – į tokį neaiškų scenarijų. Mes žinojome, kad jie keršys po to, kai lietuviai prispaudė juos Vilniuje, žinojome – bandys stabdyti autobusą, bandys eiti ir t. t. Aš esu matęs savo gyvenime daug kortežų, policijos palydos, visko esu matęs, nes buvau Seimo Pirmininkės patarėjas, ir pats ministru buvau, ir su Prezidentu teko važiuoti, ir visa kita, bet vis tiek – tiek, kiek tada buvo policijos prie mūsų autobuso, niekad nemačiau.“

Visą pokalbį tinklalaidėje „Akis į akį su Arūnu Valinsku“ žiūrėkite čia: