„Tvaraus finansavimo gynybos dabar yra apie 3,5 proc. po šitos mokestinės reformos nuo kitų metų sausio pirmos dienos. Jeigu mums reikia pasiekti virš 5 proc. gynybos finansavimą, mums kitais metais reikės daugiau nei milijardą, o gal net ir du milijardus (eurų – ELTA) skolintis gynybai “, – „Žinių radijui“ penktadienį sakė L. Kasčiūnas.

„Skolinimasis turi savų pliusų – galima greitai turėti pinigų, bet jis turi ir labai didelių minusų: skolą reikia atiduoti, skola turi savo palūkanas, jas reikia kasmet iškart mokėt. Tai reiškia, kad mes turėsime didelius iššūkius – ypač iššūkius ateityje“, – teigė parlamentaras.

Seimas priėmė Vyriausybės mokesčių pertvarką, kuri numato nuo kitų metų įvesti naujus draudimo ir saldintų gėrimų mokesčius, kelti pelno mokestį, atsisakyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos šildymui.

Taip pat pakeistas nekilnojamojo turto (NT) mokesčio dizainas, pirmą būstą numatant apmokestinti mažiausiai nuo 450 tūkst. eurų „grindų“, o likusius NT objektus – nuo 50 tūkst. eurų jų bendros vertės „grindų“.

L. Kasčiūnas teigė, kad, nors ši mokesčių pertvarka yra „gremėzdiška“, konservatorių frakcijos Seime nariai palaikė pakeitimus, kurie susiję su gynybos finansavimu.

„Tačiau kas susiję su gyventojų pajamų mokesčiu, tuo agresyviai progresyviniu apmokestinimu – čia mes turime labai rimtą iššūkį ir turėsime dėl (…) mūsų ekonomikos augimo, jis gali lėtėti. (…) Šitoje vietoje mes galime pralaimėti konkurencinę kovą su kitomis šalimis, kurios kovoja dėl protų“, – tikino politikas.

Nuo kitų metų gyventojų pajamos bus apmokestintos trimis progresyviais tarifais – 20, 25 ir 32 proc., tačiau taikomos lengvatos ūkininkams.

Į Valstybės gynybos fondą nukreiptos papildomos pajamos iš 2 proc. viso kasmet šalyje surenkamo gyventojų pajamų mokesčio (GPM), pakelto pelno, naujų draudimo ir cukraus mokesčių, ne pagrindinio nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo pokyčių.

Skaičiuojama, kad 2026 m. gynybai finansuoti iš pakeitimų būtų surinkta papildomai daugiau nei 300 mln. eurų, o 2027 m. ir vėlesniais metais – virš 500 mln. eurų.

Lietuva iki 2030-ųjų gynybai planuoja skirti 5-6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Kaip jau skelbta, per artimiausius metus surinkti papildomus 10-12 mlrd. eurų gynybai reikia norint suformuoti visus nacionalinės divizijos ir kitus kritinius kariuomenės operacinius pajėgumus.

Tokį sprendimą VGT priėmė sausį, tikimąsi, kad krašto apsaugos finansavimas šiemet kartu su skolos instrumentais pasieks 4 proc. BVP.

Premjeras Gintautas Paluckas yra sakęs, jog 2026 m. gynybos finansavimas sieks 5,25 proc. BVP.