„Iš tikrųjų buvo ir bus progų užfiksuoti ir išsivežti optimizmo, nes (...) absoliuti dauguma šalių yra ne tik kad veiksmais ir konkrečia parama remiantys Ukrainą, bet taip pat (remia – BNS) Ukrainos narystę NATO“, – BNS telefonu iš Hagos sakė K. Budrys.

„Tad žiūrint į ilgesnę perspektyvą, mes tai matome kaip įgyvendinamą dalyką“, – pridūrė jis.

Vis dėlto Lietuvos diplomatijos vadovas teigė, kad pokalbiuose Ukrainos tema dažniausiai akcentuotas poreikis užtikrinti šalyje konflikto su Rusija paliaubas, o galop ir taiką.

„Be taikos neperšoksime ant NATO narystės klausimo“, – kalbėjo ministras.

NATO viršūnių susitikimo deklaracijoje trečiadienį patvirtinti sąjungininkų „tęstiniai suverenūs įsipareigojimai remti Ukrainą, kurios saugumas prisideda prie mūsų (saugumo – BNS)“, tačiau apie šalies narystę neužsiminta, nepaisant to, jog ankstesnių susitikimų baigiamuosiuose dokumentuose minėta, kad Ukraina galop taps bloko dalimi.

K. Budrys ragino nelyginti šios deklaracijos su ankstesnėmis.

„Žiūrėčiau vis dėlto, ką pavyko įtraukti ir paminėti deklaracijoje, kuri yra penki punktai, pusė puslapio, o ne tai, ko nėra, palyginus su praėjusiais metais“, – teigė ministras.

„Šiais metais, ką turime šitame viršūnių susitikime, tai paminėta Ukraina ir Ukrainos kovos reikšmė mūsų saugumui. (...) Tai, kad vis dėlto turėjome ir NATO-Ukrainos tarybą, (...) tai tikrai turėjome labai kokybiškus ir gerus pokalbius. Tai, kad turime prezidentą (Volodymyrą – BNS) Zelenskį čia dalyvaujantį – tai yra pasiekimas“, – kalbėjo K. Budrys.

Jis ragino šiandieninę padėtį lyginti ne su laikotarpiu prieš metus ar dvejus, o su nuotaika, su kuria sąjungininkės stebėjo pirmuosius JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) veiksmus prieš ir po inauguracijos.

„Buvo didelis, ir patys atsimename, nuogąstavimas, kad galbūt tas (Hagos – BNS) viršūnių susitikimas iš viso neįvyks, ar JAV (prezidentas – BNS) atvažiuos, ar neatvažiuos, ar penktasis straipsnis liks galioti“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

„Tai šiai dienai, ką aš girdėjau ir iš prezidento Trumpo lyderių susitikimo metu, kad JAV įsipareigojimas veikia, kad JAV reikia stipraus aljanso, kad nori, kad mes visi darytume savo dalį – ir taip ir turėtų būti“, – tvirtino K. Budrys.

BNS rašė, kad NATO lyderiai taip pat sutarė iki 2035 metų pasiekti 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) išlaidų gynybai lygį, iš kurių 1,5 proc. BVP būtų skiriama su krašto apsauga susijusioms netiesioginėms išlaidoms padengti.