„Būtų labai labai blogos žinios, jeigu Rusija paremtų galimą būsimą Irano atsaką į šiuos smūgius, atakuojant Izraelio, JAV arba Europos taikinius Artimuosiuose Rytuose“, – vaizdo komentare iš Briuselio teigė užsienio reikalų ministras.

Jis pabrėžė, kad toks Rusijos įsitraukimas „dar kartą“ blogintų tarp Jungtinių Valstijų ir Rusijos besiklostančius santykius, ir įžvelgė galimybę stiprinti Europos transatlantinį dialogą.

„Žiūrint į galimybių puses, čia atsiranda galimybės mums vėl grįžti prie transatlantinio dialogo, sėsti su amerikiečiais ir dėliotis abu takelius iš jėgos pozicijų, kurie buvo pasiekti Irane. Ir kur dar trūksta jėgos pozicijų, kad pasiektume rezultatus, kaip minimum, – paliaubas Ukrainoje“, – kalbėjo K. Budrys.

„Visi Rusijos bandymai išlaikyti Iraną, Irano bandymai pritraukti Rusiją padidina mums priežastis gilinti transatlantinį bendradarbiavimą“, – pridūrė ministras.

Kaip rašė BNS, iraniečių užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi (Abasas Aragčis) pirmadienį, praėjus 48 valandoms po didelės JAV atakos prieš svarbiausius Irano branduolinius objektus, turi surengti derybas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Rusijos valstybinė žiniasklaida skelbė, kad nusileidęs Maskvoje A. Araghchi teigė, jog naujoje pavojingoje situacijoje konsultacijos su Rusija „gali būti neabejotinai labai svarbios“.

JAV smūgiai prieš Iraną, K. Budrio teigimu, taip pat atveria galimybes Europai įsitraukti į derybas dėl ilgalaikio susitarimo.

„Bet kokiu atveju sprendimas bus diplomatinis, jeigu norėsime, kad jis būtų ilgalaikis. O ilgalaikis yra tik susitarimo pagrindu, trumpalaikiai efektai, matome, sukuriami mūšio lauke raketų ir bombų smūgiais, tačiau ilgalaikis bus derybomis, ir čia yra didelis vaidmuo Europos Sąjungai sudalyvauti šiame procese“,  – pažymėjo K. Budrys.

Jis įspėjo, kad karinis Irano atsakas didintų eskalaciją, o sėkmingam diplomatiniam procesui reikia situaciją deeskaluoti.

„Atsakas kariniais smūgiais tiek Izraeliui, tiek JAV taikiniams regione tokią eskalaciją didintų, ir tai yra žinia, kurią šiandien siunčia Užsienio reikalų taryba, kad Iranas turėtų susilaikyti nuo tokių veiksmų, nes ir vėl atsakas bus karinis, ir tik dar daugiau sunaikinimų, ir vis tiek turėsime grįžti galutiniame rezultate prie diplomatinio sprendimo“, – sakė užsienio reikalų ministras.

Be to, jis pažymėjo, kad Europai svarbu išspręsti kitus su priešiška Irano veikla susijusius aspektus.

„Tai yra Irano veikla prieš Europos valstybes per kibernetinį šnipinėjimą, per šnipinėjimą, pasitelkimą įvairiausių organizacijų, kurios vykdo ir sabotažo operacijas Europoje, nutraukti Irano paramą Rusijai balistinėmis raketomis, dronais ir kitomis priemonėmis, taip pat siekti, kad Iranas nebeatstatytų savo įtakos tinklo regione ir pats nebeplėtotų balistinių raketų programos“, – sakė K. Budrys.

„Ne tik branduolinė programa yra svarbu, bet ir balistinių raketų programa“, – pridūrė jis.

Maskva yra viena svarbiausių Irano sąjungininkių, tačiau nuo birželio 13-osios, kai Izraelis surengė atakų bangą Irano teritorijoje, į kurią Teheranas atsakė paleisdamas į Izraelį raketų ir dronų, savo partnerio ryžtingai nepalaikė.

Nors Rusija pasmerkė Izraelio ir JAV smūgius, nepasiūlė karinės pagalbos ir sumenkino savo įsipareigojimus pagal prieš kelis mėnesius su Teheranu pasirašytą plataus masto strateginės partnerystės susitarimą.

Jungtinės Valstijos praėjusį savaitgalį surengė masinius oro smūgius, kurie, Vašingtono teigimu, sunaikino Teherano branduolinę programą, nors kai kurie pareigūnai įspėjo, kad žalos mastas kol kas neaiškus.