KETURIOLIKA PREZIDENTO POSTO PRISIMATAVIMŲ

Pirmadienio vidurnaktį pasibaigus terminui pareikšti norą kandidatuoti į prezidentus, prie starto linijos išsirikiavo keturiolika pretendentų. Pirmą rimtą išbandymą – surinkti 20 tūkst. parašų – paprastai įveikia kas antras.

Sąrašas trumpės

Paskutiniu – keturioliktu – pretendentu į valstybės vadovus alytiškis verslininkas Žilvinas Treigys pirmadienį užregistruotas likus vos aštuonioms valandoms iki išsenkant tam skirtam laikui. Dabar jau baigtiniame pretenduojančių valdyti mūsų valstybę sąraše tarp keturiolikos kiek daugiau nei pusė turi bent kiek politinės patirties einant  prezidento pareigas, dirbant Seimo ar savivaldybių tarybos nariu, tarptautinėse institucijose. Kai kurie užėmė kitas aukštas pareigas. Yra ir plačiajai visuomenei negirdėtų pavardžių.

Penki turi teisininko išsilavinimą, trys – medikai, du – ekonomistai, du – karybos ir saugumo politikos srities profesionalai.

Jauniausias – 41 metų Remigijus Žemaitaitis, vyriausias – 67-erių Eduardas Vaitkus. Septyni – nuo 41 iki 50 metų imtinai, trys – 54–59, keturi – 61–67 metų.

Sąraše – trylika vyrų ir viena moteris, Ingrida Šimonytė, bet moterų diskriminacija negali piktintis, nes net į lyderių trejetuką apklausose išsiveržusi socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė ar Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pačios atsisakė varžytis dėl šalies vadovo posto.

Keturiolikos pretenduojančių į valstybės vadovus sąrašas baigtinis, jis galės tik trumpėti. Kandidatais bus registruojami tik tie, kurie iki kovo 8 d. 17 val. pateiks reikiamus pareiškinius dokumentus, sumokės 8 995 eurų prezidento rinkimų užstatą ir tada, gavę parašų rinkėjų lapus, iki kovo 28-osios surinks ne mažiau kaip 20 tūkst. rinkėjų parašų. Paprastai tai pavyksta maždaug kas antram: praėjusiuose rinkimuose iš septyniolikos pretendentų – devyniems, 2014-aisiais iš devyniolikos – septyniems, 2009-aisiais iš keturiolikos – septyniems.

Beje, šįsyk kandidatuoti norėjo dar penki asmenys, bet, kaip aiškino Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Lina Petronienė, jie nebuvo registruoti, nes kai kurie neatitiko įstatymuose nustatytų reikalavimų dėl amžiaus, kiti – dėl pasyviosios rinkimų teisės apribojimo arba nepateikė būtinų dokumentų. Petras Gražulis tokį VRK sprendimą apskundė.

Laikas: kas prezidentūros rūmuose šeimininkaus artimiausius penkerius metus, turėtų paaiškėti gegužę. / Š. Mažeikos / BNS nuotr.

Lyderiai – trys

„Pagal dabartines visuomenės apklausas galimybę patekti į antrą turą turi trys kandidatai. Iš jų tiki savo pergale ar bent jau sugeba tai parodyti du – Gitanas Nausėda ir Ignas Vėgėlė. I. Šimonytė sakė rinkimuose kandidatuosianti, kad turėtų už ką balsuoti centro dešiniųjų pažiūrų žmonės, bet apie pergalę nekalbėjo“, – primena Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius.

Jo skirstymu, antra grupė – partijų iškelti asmenys, kurie kandidatuoja, kad juos iškėlusiai partijai būtų naudingiau politiškai. Pasak analitiko, apie didžiąją dalį neturinčių sąsajų su partijomis pretendentų, išskyrus tarp lyderių esantį I. Vėgėlę, kai kuriais atvejais sunku pasakyti, kodėl jie nori kandidatuoti: gal nerealistiškai vertina savo galimybes ar tai daro turėdami tolesnių planų politikoje.

Naujausių prezidentinių reitingų lentelėje favoritai išlieka tie patys kaip ir ankstesnėse – dabartinis šalies vadovas G. Nausėda, advokatas I. Vėgėlė ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) iškelta premjerė I. Šimonytė.

Portalo „Delfi“ užsakymu Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ sausio 19–26 d. atliktos apklausos duomenimis, jei prezidento rinkimai būtų vykę dabar, G. Nausėdą būtų parėmę 25,8 proc., I. Vėgėlę – 12,2, o I. Šimonytę – 10,9 proc. rinkėjų.

ELTA užsakymu „Baltijos tyrimų“ sausio 19–29 d. atliktoje apklausoje G. Nausėdą dar vieną kadenciją prezidento poste norėtų matyti 38 proc., už I. Vėgėlę balsuotų 10,8 proc. Toliau – socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė (9,2 proc.), mat apklausa vyko dar iki jai pranešant apie savo sprendimą nesivaržyti prezidento rinkimuose. Tad, jai pasitraukus, trečioji pozicija su 7,4 proc. rėmėjų atiteko I. Šimonytei. „Spinter tyrimų“ apklausoje V. Blinkevičiūtė – ketvirta (8,6 proc.).

Jei neįvyks kokių politinių žemės drebėjimų, būtent tarp I. Vėgėlės ir I. Šimonytės vyks dvikova, kuris iš jų antrame ture varžysis su akivaizdžiu favoritu G. Nausėda. Beje, „Spinter tyrimų“ duomenimis, G. Nausėda vienodai populiarus tarp visų socialinių ir demografinių grupių atstovų. I. Vėgėlė daugiau simpatijų sulaukia tarp žemesnio ir vidutinio išsimokslinimo, mažesnių ir vidutinių pajamų, rajonų centrų ir kaimo gyventojų. I. Šimonytė – priešingai – tarp didmiesčių gyventojų, aukštesnio išsimokslinimo ir didesnių pajamų respondentų.

„Antroji lyga“

Likę vienuolika pretendentų, bent jau kol kas, – jau kito politinio svorio. ELTA / „Baltijos tyrimų“ apklausoje Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatas Seimo narys, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sulauktų 3,6 proc. paramos, gydytojas Eduardas Vaitkus – 2,8, Laisvės partijos (LP) iškeltas buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas – 2, Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“ (DSVL) atstovaujantis saugumo ir gynybos ekspertas Giedrimas Jeglinskas – 1,8, tiek pat ir Darbo partijos (DP) keliamas šios partijos pirmininkas, Seimo narys Andrius Mazuronis. Buvusį kariuomenės vadą Valdą Tutkų paremtų vos 1,7 proc., nevyriausybinės organizacijos Nacionalinės švietimo tarybos pirmininką Zenoną Andrulėną – 0,2.

„Delfi“ /„Spinter tyrimų“ apklausoje „antrosios lygos“ rikiuotė kiek kitokia, bet irgi nuo lyderių gerokai atsiliekančiais paramos procentais: D. Žalimą rinktųsi 4,1 proc., parlamentarą, partijos „Nemuno aušra“ pirmininką R. Žemaitaitį – 3,3, o A. Verygą – 2,8 proc., o Z. Andrulėnas, G. Jeglinskas, A. Mazuronis, V. Tutkus, E. Vaitkus ir keli ketinę, bet nedalyvausiantys rinkimų kovoje surinko mažiau nei 2 proc.

Jei pretendentų rinkimų kampanija bus aktyvi, gal augs ir jų žinomumas. ELTA / „Baltijos tyrimų“ apklausoje sausį 38 proc. respondentų nurodė nežinantys Z. Andrulėno, 26 – G. Jeglinsko, 23 – E. Vaitkaus, 17 – V. Tutkaus, 16 – D. Žalimo. Tačiau, palyginti su gruodžio apklausa, G. Jeglinsko žinomumas padidėjo 10 procentinių punktų, E. Vaitkaus ir D. Žalimo – 7.

Dvi intrigos

Abi apklausos vyko, kol dar nebuvo aiškus galutinis pretendentų sąrašas, tad kitoje apklausoje visuomenės nuomonių spektras jau bus tikslesnis. Didžiausios intrigos – dvi. Pirma – kam atiteks 8–9 proc. V. Blinkevičiūtės balsai.

M. Baltrukevičiaus nuomone, neverta labai sureikšminti jos ir socialdemokratų paramos G. Nausėdai: „Nemanau, kad jo reitingas dabar šoks į viršų 8–9 proc. Jis gali pakilti, bet ne dėl socialdemokratų paramos, o todėl, kad neliko stiprios kandidatės. G. Nausėdai apskritai patogu, kad dabartinė parlamentinė opozicija į šiuos rinkimus pažiūrėjo tik dalyvavimo principu – pasidėti pliusiuką, iškelti vienokį ar kitokį kandidatą, kuris realiai nepasieks apčiuopiamesnio rezultato, nesistengiant ištraukti kažkokio netikėto triušio iš skrybėlės. Dalis balsų, kurie būtų tekę V. Blinkevičiūtei, atiteks kitiems opozicijos kandidatams, nes jos elektoratas būtų buvę žmonės, kuriems dabartinė valdančioji dauguma – ne prie širdies.“

Dar viena galima intriga – kiek palaikymo sulauks antisemitizmu kaltinamas R. Žemaitaitis. Kaip skelbė ELTA, „Baltijos tyrimų“ direktorė sociologė Rasa Ališauskienė atkreipė dėmesį, kad apklausoje R. Žemaitaitis turi daugiausia teigiamų vertinimų po G. Nausėdos (atitinkamai 43 ir 74 proc.). I. Vėgėlę palankiai vertina 41 proc.

Vis dėlto, M. Baltrukevičiaus vertinimu, nors R. Žemaitaitis gali būti pirmame penketuke, tačiau vargu ar įšoks tarp ryškiausių lyderių: „Jis deklaruoja, kad reakcija į jo antisemitinius pareiškimus – kaip nemokama reklama. Kažkiek tiesos yra, daugiau žmonių gali atkreipti į jį dėmesį, jų akyse jis tampa kovotoju, žmogumi, kuris sako tai, ko kai kurie neišdrįstų garsiai pasakyti, nors irgi taip mano. Tokie veikėjai turi tam tikrų politinių nišų, bet jos siaurokos, nes nemažai daliai visuomenės tai, ką jis sako, yra nekvestionuojamos raudonosios linijos.“

Be to, primena ekspertas, tarp pretendentų yra I. Vėgėlė, kuris orientuojasi į tą elektorato dalį, kuri apskritai nepatenkinta, kaip veikia politinė sistema, nusivylę, kuria kryptimi eina Lietuva. Jo rinkiminis potencialas gerokai didesnis nei R. Žemaitaičio, nes jis neturi tokio papildomo neigiamo šleifo kaip šis, jo kalbėjimo stilius intelektualesnis, jis sėkmingiau dirba viešųjų ryšių prasme, nors ir keista, kad jo važinėjimai po regionus įsibėgėja tik dabar, po kelių mėnesių štilio paskelbus apie kandidatavimą.

Ar įmanomos staigmenos?

Skandalas, labai ryški rinkimų kampanija ar kol kas neapsisprendusių nuomonė – ar dar kas galėtų mažiau kaip per tris mėnesius iš esmės pakeisti dabartinę lyderių rikiuotę?

M. Baltrukevičius neabejoja, kad tokių scenarijų negalima atmesti. Juk būna, kai žmogaus politinė karjera žlunga per vieną dieną. Apie skeletus spintoje sužinome tik tada, kai jie išlenda.

Nors, primena jis, kiek G. Nausėda buvo įsipainiojęs į situacijas, jo reitingams tai nelabai turėjo įtakos. Pavyzdžiui, nutylėtos narystės komunistų partijoje istorija šiek tiek pakenkė, bet netrukus Vilniuje įvyko NATO viršūnių susitikimas, G. Nausėdai užteko padraugauti su Volodymyru Zelenskiu ir Joe Bidenu, ir reitingas vėl sugrįžo į ankstesnes pozicijas. „Matome fenomeną, kad prie G. Nausėdos ne itin limpa tai, ką jam bando klijuoti. Gal iš dalies ir todėl, kad tie klijuotojai dažniausiai būna dabartiniai valdantieji, kurių pozicijos visuomenėje dabar gerokai susilpnėjusios“, – mano analitikas.

Jo nuomone, rinkimų kampanijos įtaka gana ribota. I. Šimonytė gal rinksis kampaniją be kampanijos, nes TS-LKD svarbūs ir Seimo rinkimai, tad jei ji susitelktų į savo asmeninius politinius siekius, tai būtų ne pati geriausia strategija. Premjero pozicija rinkimuose visuomet nepatogi, tad jai sunku tikėtis gero rezultato.

Analitiko vertinimu, G. Nausėdos kampanija irgi kol kas nelabai vyksta, bet kai žmonės eina į rinkimus iš aukštų valdžios pareigų, gal tai natūralu. „Vis dėlto dabar nėra tas scenarijus, kokį galėjo sau leisti antros kadencijos siekusi Dalia Grybauskaitė. Iš jos politinės komunikacijos niekaip negalėjai suprasti, kad Lietuvoje vyksta rinkimai, – paskutinę savaitę iki rinkimų jos feisbuko paskyroje buvo įdėti paukščiai, vaikščiojantys po prezidentūros vidinį kiemą. G. Nausėda negali sau to leisti, nes jo pozicijos neblogos, bet ne tokios, kokį atotrūkį reitinguose turėjo D. Grybauskaitė“, – mano M. Baltrukevičius. 2014 m. sausį delfi.lt / „Spinter tyrimų“ apklausoje apie kandidatavimą dar nepaskelbusią D. Grybauskaitę palaikė 39,7 proc., o jos artimiausią konkurentą socialdemokratą Zigmantą Balčytį – vos 8,6 proc.

I. Vėgėlė daugiau simpatijų sulaukia tarp žemesnio ir vidutinio išsimokslinimo, kaimo gyventojų. I. Šimonytė – priešingai – tarp didmiesčių gyventojų, aukštesnio išsimokslinimo respondentų.

Vis dėlto, M. Baltrukevičiaus nuomone, sunku suregzti scenarijų, pagal kurį G. Nausėda nebūtų nugalėtojas pirmame ture. Tokio netikėtumo, kaip 2002 m. rinkimuose, kai iš gana giedro dangaus (nors indikacijų buvo ir truputėlį anksčiau) Rolandas Paksas įveikė Valdą Adamkų, ženklų dabar nematyti. Jei antrame ture susiremtų G. Nausėda ir I. Vėgėlė, atrodytų, G. Nausėdai būtų patogu, nes tada jį gal ir tiesiogiai paremtų net TS-LKD lyderiai. „Tačiau jei I. Vėgėlė būtų labai aktyvus, o debatuose sugebėtų triuškinti G. Nausėdą, gal ir galėtų būti sensacija. Nesinori sakyti, kad viskas aišku ir nieko negali nutikti“, – svarsto M. Baltrukevičius.

Pasak jo, neapsisprendę rinkėjai (tokių skirtingose apklausose apie 20–28 proc.), dažnai galiausiai balsą atiduoda favoritams, nors nebūtinai. Balsuoti dažniausiai neina arba apolitiški, arba nusivylę tuo, kas vyksta valstybėje. Tad I. Vėgėlei labai svarbu suaktyvinti nusivylusius, juos įtikinti, kad jie ateitų į rinkimus ir balsuotų už jį.

Napoleono sindromas

Pretendentų sąrašas šįsyk kiek trumpesnis nei per pastaruosius dvejus rinkimus, bet, M. Baltrukevičiaus vertinimu, neatrodo kažkuo stebinantis. „Partijų požiūrį į šiuos rinkimus lėmė ir išankstinė nuomonė, kad G. Nausėda – aiškus favoritas (nors man jis neatrodė visai neišjudinamas), tad daugelis partijų nutarė nė nebandyti rimtai konkuruoti. Taigi situacija tokia, kokia yra“, – konstatuoja analitikas.

Visuomet tarp pretenduojančių į kandidatus būna ir nelabai kam žinomų pavardžių. Praėjusiuose rinkimuose buvo Alfonsas Butė, Tomas Šimaitis, Kazimieras Juraitis, Vitas Gudiškis, Raimonda Daunienė, kurie neperžengė pirmo slenksčio, kandidatais patvirtinti nebuvo. Dabar irgi yra tokių, kurie gal buvo žinomi kokiu nors metu, kokių nors žmonių ratui, tačiau dabar plačiajai visuomenei jų pavardės mažai ką sako.

Štai priešpaskutinis į rinkimų traukinį tik praėjusį ketvirtadienį įšokęs Gintautas Kniukšta – leidėjas, savaitraščio „Šiandien“, naujienų portalo www.siandien.info vyriausiasis redaktorius, 2000–2004 m. kadencijos Seimo narys, Sąjūdžio už Lietuvos miškus pirmininkas. Jis nėra visiškai nežinomas tiems, kurie labiau domisi politika, bet plačiajai visuomenei nepažįstamas.

M. Baltrukevičiaus prognozėmis, šioje mažiau žinomų pretendentų svorio kategorijoje daugiausia rėmėjų parašų, ko gero, surinks medikas E. Vaitkus, labiausiai išgarsėjęs COVID-19 pandemijos laikotarpiu. Beje, rinkimų kampanijai jis jau surinko stebėtinai nemažai lėšų.

„Kitas šios svorio kategorijos grupės atstovas A. Rimkus – minimaliai dalyvavęs savivaldos politikoje. Z. Andrulėnas bando naudotis tiktoku, bet sunkiai supranta jo auditoriją, kviečia kitus kandidatus su juo pažaisti krepšinį. V. Tutkus bandė saistytis ir su Regionų partija, bet ši nuo jo atsiribojo. Matyt, jis bando save rasti politikoje, bet kuo toliau, tuo labiau linksta marginalių paraščių link“, – apie mažiau žinomus pretendentus pasakoja M. Baltrukevičius.

Jam sunku suprasti, kodėl tokie žmonės nori kandidatuoti. Būna ir savo žinomumo, galimybių pervertinimo. Tačiau, analitiko nuomone, kartais tai gal net nėra siekimas politinės reklamos ar aiškios tolesnės politinės veiklos strategijos turėjimas, kiek Napoleono sindromas, kad gali geriau, nei gali iš tikrųjų.

Vis dėlto kas, be G. Nausėdos, pateks į antrą turą ir jame laimės, M. Baltrukevičius nenori spėlioti: „Gal po paskutinių priešrinkiminių apklausų bus galima modeliuoti įvertinant, kad, pavyzdžiui, konservatorių rezultatai rinkimuose dažnai būna kiek geresni nei apklausose. Tačiau manau, kad vaizdas bus apylygis ir tik rinkimų naktį paaiškės, ką nusprendė rinkėjai.“

Keturiolika norinčių tapti prezidentu (sąrašas abėcėlės tvarka)

Zenonas Andrulėnas, 56 metų; pagal išsilavinimą – inžinierius, viešojo administravimo specialistas; nevyriausybinės organizacijos Nacionalinės švietimo tarybos pirmininkas; išsikėlė pats.

Giedrimas Jeglinskas, 44 metų; išsilavinimas – verslo vadyba, politikos mokslai JAV karo akademijoje; politinė patirtis – krašto apsaugos viceministras, NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas; iškėlė Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“.

Gintautas Kniukšta, 63 metų; pagal išsilavinimą – agronomas, teisininkas, politinė patirtis – 2000–2004 m. Seimo narys; leidėjas, žurnalistas; išsikėlė pats.

Andrius Mazuronis, 44 metų; pagal išsilavinimą – inžinierius; politinė patirtis – su pertrauka trečia kadencija Seimo narys; Darbo partijos (DP) pirmininkas; iškėlė DP.

Gitanas Nausėda, 59 metų; dabartinis Prezidentas; pagal išsilavinimą – ekonomistas; politinė patirtis – penkeri metai prezidento poste; išsikėlė pats.

Arūnas Rimkus, 61 metų; pagal išsilavinimą – gydytojas; politinė patirtis – buvęs Šiaulių miesto tarybos narys; išsikėlė pats.

Ingrida Šimonytė, 49 metų; pagal išsilavinimą – ekonomistė; politinė patirtis – Seimo narė nuo 2016 m., premjerė nuo 2020 m., buvusi finansų ministrė; iškelta Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų.

Žilvinas Treigys, 54 metų; pagal išsilavinimą – teisininkas; jis – verslininkas; išsikėlė pats.

Valdas Tutkus, 63 metų; studijavo Maskvos karo akademijoje, NATO gynybos koledže Romoje; buvęs Lietuvos kariuomenės vadas; išsikėlė pats.

Eduardas Vaitkus, 67 metų; pagal išsilavinimą – gydytojas; išsikėlė pats.

Aurelijus Veryga, 47 metų; pagal išsilavinimą – gydytojas; politinė patirtis – Seimo narys nuo 2016 m., buvęs sveikatos apsaugos ministras; iškėlė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.

Ignas Vėgėlė, 48 metų; pagal išsilavinimą – teisininkas; dvi kadencijas buvo Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos pirmininkas; išsikėlė pats.

Dainius Žalimas, 50 metų; pagal išsilavinimą – teisininkas; politinė patirtis – 2001–2003 m. Vilniaus m. tarybos narys; buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas; iškėlė Laisvės partija.

Remigijus Žemaitaitis, 41 metų; pagal išsilavinimą – teisininkas; politinė patirtis – nuo 2009 m. Seimo narys, buvęs partijų „Tvarka ir teisingumas“, „Laisvė ir teisingumas“, dabar – partijos „Nemuno aušra“ pirmininkas; išsikėlė pats.