„Šiandien mes siūlome dar vieną idėją, dar vieną kryptį, kaip galėtume fortifikuoti pasienį taip, kad priešui įžengti į mūsų teritoriją būtų be galo sudėtinga, kad jis sutiktų milžiniškas kliūtis, kad mes lėtintume jo ėjimą ir šitas planas papildytų visą mūsų gynybos strategiją“, – pirmadienį spaudos konferencijoje kalbėjo konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas.

„Mūsų pristatoma Vytauto Didžiojo gynybos linija yra vidiniais resursais paremta linija. Esminis privalumas, kad valstybė gali daug padaryti pati, dar labiau sustiprindama mūsų pasienį. Mūsų siūlymas – šalia visuotinės gynybos, šalia lietuviškos divizijos formavimo stiprinti visą mūsų pasienio fortifikavimą, visą kontrmobilumo strategiją“, – sakė jis.

Konservatorių lyderio teigimu, šios linijos įgyvendinimas galėtų užtrukti iki dviejų metų.

„Kaštų ir naudos prasme efektyvus projektas“, – pristatydamas idėją sakė L. Kasčiūnas.

Diskusijos su žemių savininkais

Lietuvos kariuomenės dimisijos leitenantas, Lietuvos šaulių sąjungos narys Vladas Sakalauskas teigė, kad siūloma gynybos linija susidėtų iš keturių dalių.

„Pirmoji linija – (...) su prieštankiniu grioviu, antroji linija yra būtina tam, kad galima būtų atsitraukti nuo pirmosios linijos. (...) Tai dvi linijos yra stabilios – fortifikuotos teritorinės gynybos linijos, o toliau eina mobilios grupės“, – pristatydamas teigė V. Sakalauskas.

Anot jo, trečioji šio plano gynybos linija yra mobilios šarvuotos grupės, o ketvirtoji – toliašaudė artilerija: haubicos ir oro gynybos sistemos NASAMS.

Pirmoji linija būtų sudaryta iš pasieniečių fizinio barjero, trosais stabilizuotų vadinamųjų „drakono dantų“, prieštankinių minų ir joms apsaugoti skirtų pėstininkų minų, reaguojančių į mažesnį svorį, koncertinos, prieštankinio griovio, čia būtų įrengti dengti apkasai minosvaidininkams.

Antroji linija nuo pirmosios, pasak V. Sakalausko, būtų atskirta po žeme iškastu atsitraukimo tuneliu. Antrojoje zonoje būtų įrengtos dvi linijos koncertinos, minos, valdomi sprogstamieji užtaisai, dengtuose apkasuose kariai leistų dronus, veiktų nuo priešų dronų saugančios priemonės, budėtų minosvaidininkai, būtų įrengtas tunelis keturračiams važiuoti.

Trečioje gynybos linijoje būtų dislokuotos Lietuvos kariuomenėje naudojamos pėstininkų kovos mašinos „Vilkas“, sąjungininkų vikšrinės šarvuotos pajėgos, radioelektroninės kovos šarvuočiai. Dangų, V. Sakalausko teigimu, saugotų NATO sąjungininkų naikintuvai.

Pirmasis ir antrasis linijos ešelonai užimtų apie kilometro teritoriją. Ketvirtoji linija galėtų būti įrengta 30-40 km atstumu nuo pasienio ruožo.

Šiems tikslams įgyvendinti reikėtų rasti sutarimą su sklypų savininkais.

„Reikėtų didesnio ilgio gynybinio, bet (...) tai yra susiję su žemės paėmimu valstybės reikmėms. (...) Juridiniai klausimai, žemės klausimai yra labai sudėtingi“, – pridūrė V. Sakalauskas.

Norint įgyvendinti suplanuotos gynybinės linijos projektą, anot L. Kasčiūno, reikės skolintis, tačiau kartu „turėtų būti tvarus finansavimo šaltinis, kuris leistų po to tam skolinimuisi neišbrangti ir palaikyti tuos pajėgumus, kurie bus sukurti“.

L. Kasčiūnas anksčiau teigė, kad partijos siūlomi fortifikavimo plano įgyvendinimas nereikalautų didinti gynybos finansavimą, o būtų susietas su metų pradžioje iškeltu tikslu artimiausiu laikotarpiu gynybai skirti 5-6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

„Elgsimės labai dalykiškai ir išmintingai“

Krašto apsaugos sistema planuoja šias lėšas leisti kariuomenės divizijos išvystymui, įsigijimams ankstinti bei karinei infrastruktūrai plėsti. Vis dėlto, anot L. Kasčiūno, Lietuvos kuriami pajėgumai turėtų būti skirti ne tik manevriniam konfliktui, bet ir siekiui „neįleisti priešo nė vieno centimetro į savo teritoriją“.

Paklaustas, ar palaikys socialdemokratų vadovaujamos Vyriausybės siūlomus mokestinius pakeitimus, kurie padėtų surinkti daugiau lėšų šalies gynybai, L. Kasčiūnas sakė, kad kol kas „niekas negali pasakyti, kurie iš pasiūlymų yra skirti gynybiniams reikalams, kurie ne“.

„Pavyzdys su nekilnojamojo turto mokesčiu, kuriam mes tikrai nepritarsim. Yra didžiulė problema ne tik pati formulė, bet ir tai, kad labai maža dalis (pinigų – BNS) būtų skirta gynybai. (...) Kai matysim, ką jie (socialdemokratai – BNS) atneš, mes elgsimės labai dalykiškai ir išmintingai“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Premjeras Gintautas Paluckas pirmadienį sakė, kad dėl pasienio fortifikavimo reikalingi sprendimai priimami, daromi įsigijimai.

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė anksčiau yra sakiusi, kad išorinės NATO ir Europos Sąjungos sienos fortifikacija turi būti visų regionų valstybių rūpestis, priemonėms bus ieškoma finansavimo galimybių kartu su sąjungininkais. Tuo metu kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras sako pritariantis kontrmobilumo priemonių parkams prie sienos, bet nemano, kad reikia fortifikuoti visą pasienį.

Pirmasis kontrmobilumo priemonių parkas atidarytas rugpjūčio mėnesį. Tuo metu skelbta, kad planuojami 27 parkai civilinėse ir karinėse teritorijose. Jie užpildomi tokiomis inžinerinėmis kontrmobilumo priemonėmis kaip „drakono dantys“, surenkami „ežiai“, „ispaniški arkliai“ ir kelio užtvarai.

Kaip pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija, plečiant esamą šalies karinio kontrmobilumo arsenalą, per ateinančius dešimt metų kontrmobilumo priemonėms ketinama skirti apie 1,1 mlrd. eurų.