Po šio teismo sprendimo P. Gražulio apkaltos klausimas grįš į Seimą, jis spręs dėl parlamentaro mandato panaikinimo.
KT konstatavo, kad Seimo narių Mišrios grupės atstovo P. Gražulio veiksmas – sąmoningas balsavimas už kitą Seimo narį – prieštarauja Konstitucijai.
„Šiuo veiksmu Seimo narys P. Gražulis šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką“, – išvadą perskaitė KT pirmininkas Gintaras Goda.
Uzurpuoti svetimo mandato negalima
Teismo vertinimu, tyčia balsuodamas už kitą Seimo narį P. Gražulis nesilaikė iš Konstitucijoje nustatytos Seimo nario priesaikos ir konstitucinio Seimo nario statuso kylančios Seimo nario pareigos gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai vykdyti tautos atstovo pareigas.
KT pažymėjo, kad net ir vienkartinis Seimo nario balsavimas už kitą parlamentarą Seimo posėdyje sudaro prielaidas iškreipti Seimo valią.
KT sprendimą žurnalistams komentavęs teisėjas Aurelijus Gutauskas pažymėjo, kad balsavimas Seime yra svarbiausia parlamentaro mandato išraiška ir net vienkartinis balso „pagvelbimas“ yra šiurkštus priesaikos sulaužymas.
„Seimo nario mandatas yra individualus ir (kitas Seimo narys – BNS) negali jo pagvelbti, uzurpuoti jo iš kito Seimo nario“, – sakė A. Gutauskas.
Aurelijus Gutauskas. P. Peleckio / BNS nuotr.
Jis taip pat pabrėžė, kad balsuodamas Seimo narys turi laikytis priesaikos, ir net ir „vienkartinis balsavimas suponuoja Seimo nario atsakomybę prie tautą, prieš valstybę“.
„Šis žingsnis balsuojant už kitą Seimo narį, ignoruojant, kad jis pats sėdi šalia, buvo įvertinta kaip šiurkštus pažeidimas. (...) Ir Konstitucijos nuostatų turi būti laikomasi bet kokiu atveju, dėl bet kokio teisės akto“, – nurodė KT teisėjas.
KT taip pat nurodė, kad P. Gražulio atliktas balsavimas už kitą Seimo narį buvo sąmoningas, tyčinis veiksmas, jis negalėjo būti atliktas suklydus.
Po šio sprendimo parlamentas balsuos dėl P. Gražulio mandato atėmimo. Kad mandatas būtų panaikintas, už tai turi balsuoti ne mažiau kaip 85 parlamentarai iš 141.
Seimo nario mandatas yra individualus ir (kitas Seimo narys) negali jo pagvelbti, uzurpuoti jo iš kito Seimo nario.
Jei P. Gražulio mandatas būtų panaikintas šioje byloje, jis dešimt metų negalėtų kandidatuoti į Seimą, prezidentus ir eiti pareigų, kurioms reikia duoti konstitucinę priesaiką.
Teisėjas: byla – ne kriminalinė
Į KT kreipėsi Seimas, prašydamas įvertinti surinktą medžiagą dėl to, kad P. Gražulis balsavo už šalia jo Seimo salėje sėdintį socialdemokratą Liną Jonauską.
KT padarė išvadą, kad 2022 metų rugsėjo 15 dieną balsuojant dėl Seimo rudens sesijos darbų programos priėmimo P. Gražulis sąmoningai, tyčia balsavo du kartus – ne tik už save, bet ir už L. Jonauską.
KT neįtikino P. Gražulio paaiškinimas, kad jis galėjo netyčia, suklysdamas pabalsuoti už socialdemokratą. KT pažymėjo, kad L. Jonausko darbo vieta minėto balsavimo metu nebuvo tuščia, jis sėdėjo šalia P. Gražulio, taigi nebuvo įmanoma supainioti darbo vietų ir atsisėdus į greta esančią ne savo darbo vietą pabalsuoti už kitą Seimo narį kaip už save.
Lapkričio pradžioje liudydamas KT P. Gražulis tvirtino neprisimenantis, ar balsavo už kolegą, nors pripažino galėjęs suklysti. Jis teigė, kad apkaltos procesas pradėtas siekiant su juo susidoroti.
KT teisėjas A. Gutauskas pažymėjo, kad visgi didžioji dalis faktinių duomenų rodo, kad P. Gražulis balsavo už L. Jonauską, tuo tarpu pati byla yra ne baudžiamoji, o konstitucinė.
A. Gutauskas taip pat teigė, kad teisėjų sprendimui neturėjo įtakos P. Gražulio elgesys teisme – parlamentaras jau per pirmąjį posėdį kaltino teisėjus susidorojimu, teigė, kad sprendimas žinomas iš anksto.
Teisėjas patvirtino, kad nuo P. Gražulio apkaltos bylos nusišalino jo kolega KT Stasys Šedbaras, kuris prieš paskiriant į teismą buvo parlamentaras, priklausė konservatorių frakcijai, anksčiau ir partijai. Konservatoriai yra vieni apkaltos iniciatorių.
Petras Gražulis. P. Peleckio / BNS nuotr.
P. Gražuliui – dvi apkaltos
2010 metais dėl to, kad Seime balsavo už tuo metu užsienyje buvusį kolegą Liną Karalių, surengta apkalta ir tai dariusiam Aleksandrui Sacharukui, ir pačiam L. Karaliui. Tuomet po balsavimo L. Karalius prarado parlamentaro mandatą, o A. Sacharukui kelių balsų persvara pavyko jį išsaugoti.
Lapkritį Seimas pradėjo antrą apkaltos procesą P. Gražuliui. Pagrindu tam tapo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosprendis, kad politikas 2015–2017 metais veikė Kaune registruotos šaldytų maisto produktų gamybos bendrovės „Judex“ interesais, neleistinai kišosi į valstybės tarnautojų Lietuvoje ir Rusijoje veiklą ir tokiu būdu piktnaudžiavo Seimo nario tarnybine padėtimi, padarė didelę neturtinę žalą valstybei.
Antrasis apkaltos procesas rengiamas supaprastinta tvarka, tai yra nesikreipiant į KT išvados. Numatyta, kad gruodžio 19 dieną Seimas turėtų balsuoti dėl P. Gražulio mandato panaikinimo šiuo pagrindu.
Jeigu Seimo narys įgaliojimų netektų per šią apkaltos procedūrą, sankcija dešimt metų nekandidatuoti į Seimą negaliotų, nes nebūtų konstatuotas priesaikos sulaužymas ir Konstitucijos pažeidimas.
Be to, prokurorai P. Gražuliui yra pateikę įtarimus dėl homoseksualių asmenų viešo niekinimo ir tyčiojimosi iš jų.
Naujausi komentarai