„Toks jaudinantis emociškai momentas – grįžti lyg į savo namus, kur praleidau kartu su jumis... nesakysiu kiek metų, kad nepaaiškėtų, kiek man metų“, – juokavo eurokomisaras A. Kubilius.

Vis tiek pasakė.

„27 metus. Natūralu, kad sienos, koridoriai ir kai kurie veidai Seimo salėje gerai pažįstami ir, kas įdomiausia, visiškai nesikeičia“, – kalbėjo jis.

Dar įdomu tai, kad konservatorių grandą čia pakvietė socialdemokratai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Matot, grėsmių išvakarėse susivienija visos politinės jėgos, kurios yra... kurios dirba valstybei“, – teigė Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis.

A. Kubilius pristatė vadinamąją Baltąją knygą – Europos Sąjungos gynybos planą. Tai siūlymai, kaip šalys narės galėtų daugiau investuoti į gynybą, kad Vladimirui Putinui nekiltų pagundos išbandyti NATO penktojo straipsnio veikimą.

„Senovės romėnai sakydavo: jei nori taikos – ruoškis karui“, – sakė A. Kubilius.

Europos Komisija taip pat parengė planą dėl 150 mlrd. eurų lengvatinių paskolų: planuojama, kad gynybai bus leidžiama skirti 1,5 proc. BVP – ir tai nebus skaičiuojama į deficitą.

Kai vyko pandemija, mes matėme ryžtingus sprendimus, kurie neapsiribojo baltosiomis knygomis.

„Kai vyko pandemija, mes matėme ryžtingus sprendimus, kurie neapsiribojo baltosiomis knygomis, neapsiribojo tik paskolų priemonėmis, bet tikrai greito įgyvendinimo paskatų ir subsidijų priemonėmis“, – priminė ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas.

Premjeras Gintautas Paluckas yra sakęs, kad tai daugiau rinkodara – bandymas parduoti sprendimą, kuris iš tikrųjų yra pačių šalių sprendimas skolintis.

„Ar negali būti jos skirtos kaip grantai, kaip negrąžintinos paskolos, ar bent jų dalis kaip negrąžintinos paskolos?“ – klausė socialdemokratų frakcijos seniūnas Remigijus Motuzas.

„Pinigai neatsiranda iš oro, jie nekrenta iš dangaus tiek, kiek norime. Aš matau vienintelį skirtumą tarp paskolų ir grantų: kai imamos paskolos, šalis pati įsipareigoja jas grąžinti, o kai gaunami grantai, manoma, kad prie grąžinimo prisidės ir kitos šalys“, – aiškino A. Kubilius.

Anot Seimo pirmininko, ketinimai – geri.

„Dabar svarbiausia, kad nebūtų taip, kaip europinėse struktūrose: labai daug kalbama, diskutuojama, o sprendimai – nežinia kada. Tai būtų pati didžiausia rizika“, – įspėjo S. Skvernelis.

Tuo tarpu, pietinės Europos šalys, esančios toliau nuo Rusijos, gynyba tiek nesirūpina.

„Aš galėčiau tik paraginti Lietuvos politikus lankytis Ispanijoje, Italijoje, Portugalijoje, kalbėti ir įtikinti“, – teigė A. Kubilius.

Tačiau Remigijus Žemaitaitis mano, kad Europa nebunda, nes nebėra lyderių.

„Tokių kaip Margaret Thatcher, karalienė Elžbieta, kurios nubrėždavo toną“, – sakė „Nemuno aušros“ lyderis.

Jis taip pat teigė, kad iš A. Kubiliaus neišgirdo nieko naujo, pavyzdžiui, ar Europa atsisakys žaliojo kurso.

„Jei vyksta žaliasis kursas, o mes gaminame ginkluotę, tai kažkaip šie du dalykai man nelabai siejasi. Tai nieko aš neišgirdau. Suprantu, jis atvyko į konservatorių partijos vakarėlį. Šiandien, matyt, irgi eis į kokią „Neringą“ ar „Stiklius“ pavalgyti“, – ironizavo R. Žemaitaitis.

Tačiau išsprūdo ir komplimentas: „Seime tokie politikos grandai bet kokiu atveju duoda pliusą.“

A. Kubilius taip pat pateikė netikėtą komplimentą – prezidentui Gitanui Nausėdai ir socialdemokratų vadovaujamai Vyriausybei.

„Lietuva yra pavyzdys, kaip reikia reaguoti į iššūkius, su kuriais visi susiduriame“, – sakė A. Kubilius.

Tai Lietuva įrodo ir savo veiksmais – skirdama gynybai daugiau nei 5 proc. BVP.