– Praėjo metai, kai esate už gynybą ir kosmosą atsakingas Europos Komisijos (EK) narys. Ką įvardintumėte svarbiausiais šių metų darbais?
– Pradedant eiti EK nario pareigas, EK Pirmininkė Ursula von der Leyen man pateikė svarbias užduotis dėl Europos gynybos stiprinimo. Jas įgyvendindami, parengėme Baltąją knygą dėl Europos gynybos ateities, pateikėme siūlymus dėl 150 mlrd. eurų vertės paskolų gynybai (priemonė SAFE), dėl gynybos pramonės sektoriaus reguliavimo supaprastinimo, karinį mobilumą spartinsiančio reguliavimo.
– Taigi ES vaidmuo gynyboje stiprėja. Ar jau greitai galėsime kalbėti ir apie Europos kariuomenę?
– Visų pirma, turime aiškiai atskirti, kas už ką atsakingas gynybos srityje. Už gynybos politikos formavimą, gynybos planų rengimą ir įgyvendinimą bei sprendimus dėl Europos kariuomenės yra atsakingos valstybės. Diskusijos tarp ES valstybių, kaip stiprinti europietiškas NATO struktūras, vyksta intensyviai.
Turime prisiminti ir tai, kad visai neseniai ES neturėjo apskritai jokių galių gynybos srityje. Tačiau dėl Rusijos keliamos grėsmės šis vaidmuo keičiasi. Šiuo metu pagrindinis mūsų uždavinys – sudaryti sąlygas ir padėti ES šalims ir Europos gynybos pramonei, kad būtų greičiau sustiprinta gynyba ir taip atgrasyta nuo bet kokios galimos agresijos.
– Ką konkrečiai Europos Komisija gali pasiūlyti valstybėms, taigi – ir Lietuvai?
– Kalbant bendrai, stiprėjanti gynybos pramonė – auganti ekonomika, parama gynybos pramonės startuoliams, darbo vietoms ir inovacijoms. Net ir galėdama gynybai skirti daugelį kartų mažiau lėšų nei ES valstybės narės, EK teikia beprecedenčius siūlymus – ES biudžetu garantuojame valstybių paskolas gynybos pajėgumų stiprinimui. Netrukus valstybes turėtų pasiekti 150 mlrd. eurų paskolų gynybos projektams, svarbiems daugiau nei vienai valstybei. Net 19 ES valstybių planuoja pasinaudoti šiuo siūlymu. Tarp tokių projektų – ir svarbūs Lietuvai: dronų gynybos iniciatyva, Rytinės sienos apsaugos stiprinimas.
Šiemet pateikėme svarbius pasiūlymus, kurie leis reikšmingai sutrumpinti įvairių leidimų išdavimą ir taip sutaupyti daugybę laiko – ne tik gynybos pramonėje, bet ir karinio mobilumo srityje. Karinės Šengeno erdvės sukūrimas leis karinei technikai ir įrangai visą ES kirsti per tris dienas, o ne per pusantro mėnesio, kaip yra dabar.
– Rusijos agresija Ukrainoje – viena svarbiausių priežasčių, lėmusių didėjantį ES vaidmenį gynyboje. Tačiau ar pakankamai bendradarbiaujame su Ukraina gynybos srityje?
– Ukraina gina visą Europą. Todėl visos Europos interesas – Ukrainos pergalė. Deja, daugeliui ES valstybių išties reikia labiau stengtis remiant Ukrainą. Europos Komisija, greta tiesioginės paramos Ukrainai, tą padeda daryti ir valstybėms – ragina, panaudojant SAFE paskolas, įsigyti karinės technikos ir įrangos kartu su Ukraina, iš Ukrainos, Ukrainos labui. Labai gerai, kad tuo planuoja pasinaudoti daugiau nei pusė ES valstybių.
Kita vertus, akivaizdu, jog Europos gynybos pramonė privalo greičiau prisitaikyti prie besikeičiančių gynybos technologijų ir kariavimo būdų, o tam būtina gilinti ES integraciją šioje srityje su daug patirties turinčia Ukraina. Savo programomis jau dabar skatiname Europos gynybos pramonę mokytis iš ukrainiečių ir bendradarbiauti su jais.
– Kaip vertinate Lietuvos pasirengimą gynybos stiprinimui, paramą Ukrainai? Ar Europos Komisija gali padėti Lietuvai kovoti su aviacijai grėsmę keliančiais balionais?
– Lietuva yra tarp lyderių finansuojant savo gynybą ir teikiant paramą Ukrainai – būtų gerai, jei ši lyderystė tęstųsi. Tačiau noriu priminti, jog gynybos finansavimas turi būti skirtas gynybos pajėgumų stiprinimui ir tiesiogiai su tuo susijusioms veikloms, o ne nieko bendro su gynyba neturintiems keliams tvarkyti.
Kalbant apie Lietuvos pasienyje (o tai – visos ES pasienis) kylančias hibridines grėsmes – tai kompleksinis iššūkis, kurį reikia spręsti tiek techninėmis, tiek teisinėmis, tiek politinėmis bei diplomatinėmis priemonėmis. Nesigilinant į detales, Europos Komisija bendradarbiauja su Lietuva – tikiu, jog sprendimai bus rezultatyvūs.
– Dar viena Jūsų atsakomybės sritis – kosmosas. Kodėl mums turėtų tai rūpėti?
– Daugybę kartų per dieną naudojamės būtent Europos pasiekimais kosmose – europietiška palydovinės navigacijos sistema „Galileo“ mūsų telefonuose veikia tiksliau ir yra atsparesnė trikdžiams nei JAV sistema GPS. Be to, orų prognozės, informacija apie aplinkos būklę, ariamos žemės plotus, nelegalius miškų kirtimus yra pagrįsta būtent europietiškų „Copernicus“ palydovų perduodamais vaizdais. Nauji palydovai vaizdų tikslumą ir raišką dar labiau padidino, o šie vaizdai labai naudingi ir gynybos srityje. Šiemet pradėjome ir ateinančiais metais tęsime palydovinio ryšio, kuris turėtų būti greitesnis ir saugesnis nei „Starlink“, diegimą.
– Žvelgiant į ateinančius metus – kokie Europos Komisijos prioritetai 2026-iesiems? Ko ateinančiais metais palinkėtumėte Lietuvos skaitytojams?
– 2026-aisiais gynyba ir saugumas ir toliau išliks vienu pagrindinių Europos Komisijos veiklos prioritetų. Metų pradžioje valstybės pradės investuoti pagal priemonę SAFE gautas paskolas – tai bus svarbus žingsnis. Taip pat planuojame teikti siūlymus dėl viešųjų pirkimų gynybos srityje supaprastinimo, dėl ES bendros gynybos rinkos kūrimo, dėl Europos kosminio skydo, dėl tolesnės Ukrainos integracijos.
Tiek Europos Komisija, tiek Lietuva, tiek daugelis kitų ES valstybių daro viską, kad ateinančiais metais galėtume jaustis saugūs, o į Europos žemyną sugrįžtų tvari taika.
To visiems ir linkiu ateinančiais metais – taikos ir saugumo!
Užsakovas: Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje.
Užsakovą kontroliuoja: Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje. Politinės reklamos skelbimas yra susijęs su Europos Komisijos veiksmų saugumo ir gynybos srityje viešinimu ir šiuo tikslu Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vykdoma komunikacine kampanija.
Skaidrumo pranešimas: https://kauno.diena.lt/politines-reklamos-pranesimas/politines-reklamos-skraidrumo-pranesimas-nr7-1733643.
Naujausi komentarai