„Siūlymas kurti Europos gynybos sąjungą tikrai nėra kažkas, kas pakeistų NATO, bet kartu tai leistų sustiprinti tą europinę koloną, vadinkime taip, NATO viduje ir padarytų mus saugesniais“, – LRT radijui penktadienį sakė eurokomisaras.
Kaip rašė BNS, A. Kubilius praėjusią savaitę pasiūlė naują tarpvyriausybinę Europos sutartį, skirtą sukurti gynybos sąjungą ir pasiruošti Bendrijai, jei JAV nukreips dėmesį į Indijos ir Ramiojo vandenyno regioną.
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad ši idėja įdomi, tačiau tai neturėtų tapti pakaitalu NATO.
„Labai paprastai formuluojama nuostata, kad iš tiesų ateina metas rimtiems pokyčiams pačios NATO viduje, nes amerikiečiai labai aiškiai mato ir vertina, kokios grėsmės kyla ne tik čia, Europos žemyne, bet ir Indijos-Ramiojo vandenyno regione. Jie svarsto savo planus, kad ten reikės jiems sustiprint savo dalyvavimą. Todėl jie labai nuosekliai ir racionaliai ragina ir prašo Europos prisiimti žymiai daugiau atsakomybės už Europos saugumą“, – dėstė A. Kubilius.
„Kitaip sakant, jie labai aiškiai formuluoja, kad jiems teks savo turimus resursus, kuriuos dabar naudoja Europos saugumui, perkelti į Indijos-Ramiojo vandenyno regioną. Tai reiškia, kad Europos Sąjunga turi plėtoti savo pajėgumus žymiai sparčiau nei darė iki šiol, turi žymiai daugiau investuoti ir kartu galvoti apie tai, kaip pakeisti kai kuriuos pajėgumus, kuriuos Europai dabar suteikia JAV – tiek materialinius, sakykime, kosmoso paslaugas, tiek ir karinių pajėgumų reikalus“, – kalbėjo jis.
A. Kubiliaus vertinimu, prie tokios sutarties galėtų prisijungti ir Bendrijai nepriklausančios valstybės – Jungtinė Karalystė, Ukraina, Norvegija.
„Ukrainos pajėgumai, jos karinė patirtis yra vienas iš svarbiausių dėmenų, kas gali padaryti visą Europą žymiai saugesnę“, – teigė Europos Komisijos narys.
BNS skelbė, kad sausį eurokomisaras teigė, kad ES šalys turėtų apsvarstyti, ar sukurti jungtines karines pajėgas, kurios galiausiai galėtų pakeisti JAV karius Europoje.
Jis iškėlė idėją sukurti „galingas, nuolatines 100 tūkst. karių Europos karines pajėgas“ kaip galimą variantą geriau apsaugoti Senąjį žemyną.
„Parodė tikrą valstybinį požiūrį“
Kapčiamiesčio poligono steigimui pritaręs Seimas parodė tikrą valstybinį požiūrį, sako A. Kubilius.
„Taip suprantu, Kapčiamiesčio poligonas yra Lietuvos gynybinės strategijos dalis. Gerai, kad Seimas daugumos balsais, tiek valdančiųjų pusė, tiek opozicija, ypač opozicija, vieningai parėmusi šį svarbų sprendimą, parodė tikrą valstybinį požiūrį“, – penktadienį LRT radijui teigė A. Kubilius.
Ketvirtadienį parlamentas galutinai apsisprendė ir pritarė poligono Kapčiamiestyje steigimui.
Už poligono steigimą Kapčiamiestyje balsavo 105 parlamentarai, 12 pasisakė prieš ir dar 4 susilaikė.
Prieš poligono projektą balsavo 8 „aušriečiai“ ir 2 Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos (LVŽKŠS) frakcijos Seime atstovai, taip pat 2 Mišrios parlamentarų grupės nariai.
Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pristatytame įstatymo projekte siūloma Kapčiamiesčio poligoną padalinti į dvi funkcines zonas, kurių viena būtų skirta manevravimui, o kitoje ketinama įrengti kovinio šaudymo šaudyklas. Pasak Krašto apsaugos ministerijos, šios teritorijos iš viso sudarytų 14,6 tūkst. hektarų plotą.
Ketvirtadienį Seimas pritarė ir Tauragės karinio poligono teritorijos išplėtimui. Už tokį siūlymą pasisakė 110 Seimo narių, pasisakiusių prieš ar susilaikiusiųjų nebuvo.
ELTA primena, kad pernai gruodį Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė sprendimą steigti brigados dydžio Kapčiamiesčio poligoną Lazdijų savivaldybėje. Be to, nuspręsta, kad Tauragėje esančio poligono plotas bus dvigubai didinamas, išplečiant jo teritoriją į Jurbarko savivaldybę.
Naujausi komentarai