KUO SKIRTŲSI DU GALIMI PREZIDENTAI

Ingridos Šimonytės ir Gitano Nausėdos užsienio ir saugumo politika beveik nesiskirtų, o kitur prezidentas nė neturi daug galių. Vis dėlto jų valdymas būtų kitoks ir dėl jų asmenybių skirtumų.

Nuosaikesni nei kiti

„Nebūčiau kaip G. Nausėda – tokia pagrindinė I. Šimonytės rinkimų kampanijos ir programos žinutė: ir teisėjų korpusas būtų suformuotas, ir užsienio politikos pasiekimai būtų matuojami susitarimais, o ne viešaisiais ryšiais“, – primena Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius.

Vis dėlto jis pastebi abiejų prezidento rinkimų finalininkų panašumų. Jų būtų ir užėmus prezidento postą, kad ir kurį rinkėjai pasirinktų. Pasak analitiko, užsienio politikoje, jei laimėtų I. Šimonytė, dramatiškų skirtumų nebūtų, bet Taivaniečių atstovybė išlaikytų savo pavadinimą ir nebūtų kalbos, kad čia buvo klaida ir kažką reikėtų keisti, o į Europos Vadovų Tarybą (EVT) vyktų nebe prezidentas, o premjeras, ir tai logiška, nes ES vis dar traktuojame kaip išorinį žaidėją, tarsi jau 20 metų nebūtume ES nariai. Nors karo Ukrainoje kontekste EVT padaugėjo užsienio politikos temų, bet realiai ten svarstoma, kas labiau susiję su piliečių kasdieniu gyvenimu, o ne su ES užsienio politika.

M. Baltrukevičiaus manymu, didžiausia intriga būtų, ar diplomatiniu požiūriu nenutiktų ne pačių maloniausių akimirkų dėl I. Šimonytės retorikos: „Vidaus politikoje būna I. Šimonytės sparnuotų pasisakymų, bet, kai jie skirti vidaus politikai, yra vienaip, o tokia pačia retorika kalbėti užsienio politikos klausimais ne visada galima. Premjeras taip pat dalyvauja ir užsienio politikoje, tačiau prezidento svoris kitoks.“

Nors vertybiniais klausimais I. Šimonytės ir G. Nausėdos vertinimai išsiskiria, vis dėlto, M. Baltrukevičiaus vertinimu, į antrą turą patekę politikai, palyginti su kitais šešiais kandidatais, šiais klausimais gana nuosaikūs: Dainius Žalimas dar liberalesnis už I. Šimonytę, o į kitą pusę radikalų buvo daug. „Jei asmeniniai santykiai tarp I. Šimonytės ir G. Nausėdos nebūtų susiklostę taip, kaip dabar, apskritai būtų kitoks fonas. Jų nesutarimai ne kiek kokiais nors politikos klausimais, kiek įvairios asmeninės nuoskaudos“, – pabrėžia M. Baltrukevičius.

Svarbu: „Principinių nuostatų prasme, ypač užsienio politikoje, I. Šimonytė ir G. Nausėda labai panašūs. Skirtumas – galimybė realizuoti tas nuostatas“, – sako L. Bielinis. / V. Kopūsto / BNS nuotr.

Įžvelgia panašumų

Visi ekspertai išskiria, kad mažiausiai skirtumų būtų užsienio ir saugumo politikoje, kad ir kuris iš dviejų kandidatų taptų šalies vadovu. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorė Irmina Matonytė neabejoja, kad dėl esamų išorės grėsmių, iššūkių nacionaliniam saugumui, nežinios dėl transatlantinių santykių raidos, siejamos su galima Donaldo Trumpo pergale JAV prezidento rinkimuose, I. Šimonytės ar G. Nausėdos darbotvarkė būnant prezidento poste, oficialios pozicijos ir sprendimai užsienio ir saugumo politikos klausimais (juose prezidentas ir turi daugiausia galių) iš esmės labai nesiskirtų. Lietuva išlaikytų ir toliau siektų įtvirtinti provakarietišką, liberalios demokratijos vertybėmis grįstą politiką, telkdama tarptautinę paramą besiginančiai Ukrainai.

„Tarptautinių santykių kontekste I. Šimonytė, jei taptų naująja šalies prezidente, galėtų su nauja energija ir nauju statusu imtis lyderystės – simboliniu lygmeniu ji (jau antroji moteris Lietuvos prezidento poste) būtų paveiki ir telkianti tiek regioniniu Vidurio ir Rytų Europos, tiek ES ir bendrai Vakarų lygmeniu“, – mano I. Matonytė.

Politologė mano, kad I. Šimonytės, jei ji taptų prezidente, santykiai su kitais politikais Lietuvoje (pirmiausia su Vyriausybės vadovu ir ministrais, taip pat su miestų merais, savivaldybių lyderiais), su interesų grupių ir įvairių nevyriausybinių organizacijų atstovais būtų išimtinai pagarbūs ir dalykiški. Būdama prezidentė I. Šimonytė ypač vengtų savo autoritetu sustiprinti tas iniciatyvas, kurios nepažangios ir neprogresyvios ES vertybių ir siekių prasme.

Kuo prezidento poste I. Šimonytė skirtųsi nuo G. Nausėdos užsienio, bet dar labiau vidaus politikoje, – tai retorika (kaip šiuo požiūriu premjerė skiriasi nuo prezidento ir dabar): „I. Šimonytės sprendimai, tegul ir aptarti, išgvildenti su profesionaliais patarėjais, būtų pristatomi ne per kolektyvinį „mes“, o paprastai ir aiškiai – per „aš“. Viešai pateikiamuose jos daromų ar siekiamų daryti sprendimų paaiškinime būtų mažiau elegancijos ir nutylėjimų, o daugiau autentiško, argumentuoto kalbėjimo tiesiai šviesiai.“

Pozicija: I. Matonytės nuomone, I. Šimonytė ypač vengtų savo autoritetu sustiprinti tas iniciatyvas, kurios nepažangios ir neprogresyvios ES vertybių ir siekių prasme. / Asmeninio archyvo nuotr.

Iki ir po Seimo rinkimų

„Principinių nuostatų prasme, ypač užsienio politikoje, jie labai panašūs. Skirtumas būtų ne nuostatų panašumas ar skirtumas, o galimybė realizuoti tas nuostatas“, – pabrėžia Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis.

Pasak politologo, jei būtų išrinkta I. Šimonytė, jos prezidentavimas gal prasidėtų ramiai, nes Seimo valdančioji dauguma ją palaikytų. Tačiau po spalį įvyksiančių Seimo rinkimų – didelė tikimybė, kad naują daugumą sudarys centro kairioji pusė, kuri į I. Šimonytę ir konservatorius žvelgia nelabai kaip, o G. Nausėdą vertina palankiai, netgi dabar rinkimuose jį palaiko ir socialdemokratai, ir „valstiečiai“.

„Vadinasi, jei prezidente taptų I. Šimonytė, po Seimo rinkimų jai būtų sudėtinga, ji būtų savotiškai izoliuota nuo pagrindinių sprendimų, nes vis dėlto esame parlamentinė respublika su kiek didesnėmis prezidento galiomis. G. Nausėdai iki Seimo rinkimų niekas nepasikeistų, nes jis jau atradęs bendro buvimo su šia valdančiąja dauguma algoritmą, o  laimėjus centro kairiosioms jėgoms jam atsivertų platesnis galimybių diapazonas. Bendradarbiavimas tarp prezidento institucijos ir Seimo būtų harmoniškesnis, leistų realizuoti daugiau sprendimų“, – mano L. Bielinis.

Jis priduria, kad prezidentas kaip tam tikras stabilizacijos elementas mūsų politinėje sistemoje išliktų, bet bendradarbiaujant su Seimu tiesiog nebūtų konfliktų, kurie neesminiai, sukelti negebėjimo arba nenoro susikalbėti. „Matome G. Nausėdos charakterį – jis nelengvai suvaldomas politinis veikėjas, turi savo principus, savo supratimą ir suvokimą, kas yra prezidentas. Esu tikras, kad ir po Seimo rinkimų prezidentas ne su viskuo sutiks, ką darys Seimo nauji valdantieji, bet tai nereikš konflikto, o dalykinę diskusiją siekiant rasti bendrą vardiklį. Prezidentas išliks garantu, stabdančiu, koreguojančiu tam tikras klaidas ar netikslumus“, – prognozuoja L. Bielinis.

M. Baltrukevičius taip pat mini, kad tie keli mėnesiai iki Seimo rinkimų, kol Tėvynės sąjunga-Krikščionys demokratai valdžioje, atvertų didelių galimybių jų atstovei prezidento poste kelti klausimų, kuriais dabar valdančioji dauguma Seime atsargesnė. Vis dėlto, nors I. Šimonytė liberali vertybiniais klausimais, bet Seimas – nepakankamai liberalus, kad kas keistųsi. Dabartinio Seimo problema – ne kad nėra inicijuojama teisės aktų šiais klausimais, bet kad tos iniciatyvos nesulaukia palaikymo. Tad, pripažįsta M. Baltrukevičius, ar prezidentas imtųsi papildomos iniciatyvos, ar ne, rezultatas būtų toks pats. Prezidentas turi daugiau galių užsienio ir gynybos politikoje, kažkiek – teisingumo klausimais (ir tai daugiau per teisėjų skyrimą), svarbi jo galia – vetuoti įstatymus ir inciatyvos teisė juos siūlyti, bet realiai visos galios atsimuša į tai, koks politinių jėgų išsidėstymas Seime.

Konservatoriams geri rezultatai neprognozuojami, o jei I. Šimonytė būtų išrinkta prezidente, M. Baltrukevičiaus pastebėjimu, konservatoriai dar ir susidurtų su problema, kas bus jų sąrąžašo lyderis Seimo rinkimuose.

Tikėtina, I. Šimonytei, tapus prezidente, po Seimo rinkimų tektų dirbti su oponuojančiomis konservatoriams partijomis. Vis dėlto, pasak M. Baltrukevičiaus, scenarijus priklausytų nuo to, kaip galutinai sukris Seimo rinkimų rezultatai: „Neatmestina prielaida, kad valdančioji koalicija lipdysis iš socialdemokratų, demokratų, gal ir liberalų, o su tokia I. Šimonytei būtų kitokios galimybės turėti mandagius santykius. Tačiau jei koalicijoje būtų ir „valstiečiai“, Remigijus Žemaitaitis, jau būtų kitoks fonas.“ Vis dėlto, primena analitikas, socialdemokratai, nors priešiški konservatoriams, bet kad Vilija Blinkevičiūtė beatodairiškai kritikuotų I. Šimonytę, kad santykiai būtų sugedę tokiu lygmeniu kaip tarp I. Šimonytės ir G. Nausėdos, to nėra.

Galios: pasak M. Baltrukevičiaus, tai šiek tiek stereotipas, kad prezidentas turi būti vienijantis, nes tam reikėtų, kad jis būtų tik vyriausiasis parodų juostelių karpytojas. / A. Sartanavičiaus nuotr.

Skirtųsi retorika

Vis dėlto kai kuo du rinkimų finalininkai labai skirtingi. „Galime susidaryti vaizdą, kaip atrodytų tiek vienas, tiek ir kitas kandidatas, tapęs prezidentu, nes abu dabar užima svarbias ir matomas pozicijas. Dabartinio prezidento ir dabartinės premjerės komunikacija, žmogiškasis profilis yra visiškai skirtingi“, – mano Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto profesorius Andrius Šuminas

Pasak jo, jei rinkimus laimės G. Nausėda, iš jo dabartinių pareiškimų galima tikėtis aktyvesnio jo įsitraukimo į vidaus politiką, bent jau tokias ambicijas jis akivaizdžiai demonstruoja grasindamas keisti ministrus likus keliems mėnesiams iki kadencijos pabaigos. Tačiau, komunikacijos eksperto vertinimu, iš komunikacijos pusės G. Nausėda yra toks, koks yra, tokį jį ir matysime.

Matyt, tokį patį matytume ir I. Šimonytės komunikacijos stilių, jos asmenybę, kurie akivaizdžiai atsiskleidė ir jai būnant ministre pirmininke. A. Šumino vertinimu, ji pasižymi kandumu, aštriu humoru, betarpiškesnė, paprastesnė. „ Žinoma, prezidento postas įpareigoja, jis iškelia politiką aukščiau visų, tačiau žmogiškosios savybės prasimuštų ir ji būtų kitokio profilio prezidentė nei G. Nausėda“, – sako A. Šuminas.

Jo nuomone, I. Šimonytės retorika nebūtų problema ir tarptautinėje arenoje, nes ir ten aštresni žodžiai reikalingi. Ją, pasak komunikacijos eksperto, galima lyginti su Dalia Grybauskaite, kuri nevengdavo aštrių pasisakymų, bet buvo gerbiama ir vertinama tarptautinėje politikoje, į jos balsą buvo įsiklausoma, ji buvo tam tikras autoritetas. Žinoma, aštrumas, humoras vieniems priimtinesnis, kitus atstumia, bet politikas negali būti mėgstamas visų.

Jei I. Šimonytė būtų išrinkta prezidente, konservatoriai dar susidurtų ir su problema, kas bus sąrašo lyderis Seimo rinkimuose.

Kai kas kaltina dabartinę premjerę arogancija, atitrūkimu nuo realybės, įsiklausymu tik į vadinamąjį Vilniaus burbulą, nekreipimu dėmesio į kitus regionus. „Atrodo, tokius priekaištus girdėtume ir tada, jei ji taptų prezidente. Antra vertus, galima sakyti, kad G. Nausėda nelabai girdi Vilniaus burbulą, kuris už jį nebalsuoja. Stebint šią rinkimų kampaniją, jis nė nebando su jais kalbėtis, nors tai išsilavinę, aktyvūs žmonės. Politikai linkę vis labiau bendrauti ir užsidaryti savo rėmėjų burbuluose, net nebandyti megzti platesnės diskusijos su oponentais, – tai nelengva, bet būtina, jei kalbame apie sveiką demokratiją“, – pabrėžia A. Šuminas.

Yra ir skirtumų

Nors esminėse prezidento kompetencijai priskiriamose srityse I. Šimonytė ir G. Nausėda gana panašūs, vis dėlto, perėjus prie konkrečių klausimų, paaiškėja, kad jų pozicijos gana skiriasi. VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto įgyvendinamo projekto MANO BALSAS LT interneto puslapyje žmonės gali atlikti trumpą testą ir sužinoti, kurie politikai ar partijos yra arčiausiai jų pažiūrų, čia pateikiami ir politikų atsakymai. Iš 35 klausimų įvairiausiomis temomis tokią pat nuomonę turėjo tik aštuoniais atvejais.

Pavyzdžiui, I. Šimonytė visiškai pritaria, kad Lietuva turi ratifikuoti Stambulo konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje, o G. Nausėda – greičiau ne. Ryškiausia takoskyra – dėl to, kad konvencijoje minima socialinės lyties sąvoka. I. Šimonytė greičiau pritartų tos pačios lyties asmenų porų tokioms pat teisėms tuoktis kaip ir heteroseksualių porų, o G. Nausėda – greičiau nepritartų. I. Šimonytė – greičiau už tai, kad Lietuva didintų ir plėstų aplinkosaugos mokesčius, G. Nausėda – greičiau ne. I. Šimonytė – greičiau pritartų, kad darbas pagal individualią veiklą ir pagal darbo sutartį turi būti apmokestintas taip pat, G. Nausėda tam visiškai nepritaria.

Esminiais užsienio politikos ir gynybos klausimais takoskyros nėra: abu visiškai sutinka dėl privalomo visuotinio šaukimo įvedimo ir Ukrainos, Moldovos ir Sakartvelo kuo greitesnio priėmimo į ES, net jei dėl to Lietuva taps šalimi donore, abu greičiau nepritaria, kad ES ateityje turėtų judėti federacijos link. Tačiau yra ir ryškių skirtumų: I.Šimonytė visiškai nesutinka, o G. Nausėda visiškai sutinka, kad Baltarusijos ir Rusijos piliečiams turėtų būti taikomi vienodi imigracijos ribojimai, I. Šimonytė visiškai nesutinka, o G. Nausėda greičiau sutinka, kad Lietuva turi dėti pastangas atkurti politinius santykius su Kinija. Kad siekiant didinti gynybos biudžetą, valstybė turi padidinti pridėtinės vertės mokestį visiems gyventojams, I. Šimonytė greičiau sutinka, o G. Nausėda visiškai nesutinka.

Išsiskiria nuomonės ir kai kuriais valstybės valdymo klausimais. Štai I. Šimonytė visiškai sutinka, kad EVT Lietuvai turi atstovauti ministras pirmininkas, bet visiškai nesutinka, kad, formuojant naują Vyriausybę, prezidentas turi turėti teisę atmesti konkrečius jam netinkančius kandidatus į ministrus, o G. Nausėdos nuomonė – kardinaliai priešinga (visi atsakymai – manobalsas.lt).

Ignoruoja: pasak A. Šumino, I. Šimonytę kaltina arogancija, įsiklausymu tik į vadinamąjį Vilniaus burbulą. Tačiau G. Nausėda nelabai girdi Vilniaus burbulą, net nebando su jais kalbėti. / VU nuotr.

Kuris labiau vienytų

Prezidento rinkimų finale – tie patys kandidatai kaip ir 2019 m., bet šįsyk valstybės vadovą renkamės iš geriau prognozuojamų dviejų kandidatų nei per praėjusius rinkimus, nes vieną matome premjero poste, kitą – prezidento. Tiesa, premjero ir prezidento kompetencijos skiriasi, o antrai kadencijai išrinktas šalies vadovas, kaip rodo ir Lietuvos istorija, gali gerokai skirtis nuo to, koks jis buvo pirmąją.

Prieš penkerius metus G. Nausėda tik debiutavo politikoje. I. Šimonytė jau turėjo politinės patirties: buvo Seimo narė, finansų eksministrė. Ji save vadino išbandytu kariu, nes jai jau yra tekę priimti svarbių sprendimų, o konkurentą net yra pavadinusi naiviu.

Ekspertai anuomet įvertino, kad I. Šimonytė kalba ir atsako į klausimus konkrečiau, drąsiau, o G. Nausėda – aptakiau ir tai, kas gali patikti didesniam būriui rinkėjų. Nors abu ekonomistai, I. Šimonytė atsiskleidė kaip liberalesnė, o G. Nausėda labiau orientavosi į socialinius klausimus.

Karas Ukrainoje dabar suvienodino jų pozicijas, o prieš penkerius metus I. Šimonytė laikėsi griežtesnės politikos Rusijos ir Baltarusijos atžvilgiu.

Vienu didžiausių jų skirtumų 2019-aisiais ekspertai minėjo tai, kad, nors abu tuomet buvo nepartiniai, bet I. Šimonytė buvo remiama, taip pat ir finansiškai, konservatorių, o G. Nausėdos pranašumu kai kas laikė, kad jis galės būti laisvas nuo partijų įtakų.

Ir prieš penkerius metus abu kandidatai į prezidentus išsiskyrė vertybiniais klausimais. Dėl šeimos politikos G. Nausėda teigė esantis konservatyvesnis nei I. Šimonytė, kuri sakė, kad remtų vienos lyties asmenų partnerystės įteisinimą.

Tačiau labiausiai konkurentai išsiskyrė bendravimo maniera ir retorika. Lig šiol prisimenama I. Šimonytė, šokanti pagal „Metallicą“, ir G. Nausėda, bučiuojantis šuniuką.

Taigi daug kas per penkerius metus nepasikeitė. Tiesa 2019 m. jų galimybės prieš antrąjį turą buvo tolygesni: pirmasis turas, galima sakyti, baigėsi beveik lygiosiomis: I. Šimonytė surinko 31,31 proc., o G. Nausėda – 30,94 proc. balsų.

Šįsyk atotrūkis – į kitą pusę ir daug didesnis: už I. Šimonytę balsavo 20,05 proc., o G. Nausėdą – 43,95 proc.

Kuris valdys valstybę kitus penkerius metus, nuspręsime jau šį sekmadienį. Kuris būtų labiau vienijantis tautą, ko tikimės iš prezidento? M. Baltrukevičiaus manymu, tai šiek tiek stereotipas, kad prezidentas turi būti vienijantis, nes tam reikėtų, kad jis turėtų dar mažiau galių nei dabar, būtų tik vyriausiasis parodų juostelių karpytojas ir šventinių kalbų sakytojas.

„Prezidentas Lietuvoje turi daugiau svertų, palyginti su kai kurių kitų ES šalių prezidentais, jis yra politinio lauko žaidėjas. Nepartinis prezidentas turi šiek tiek didesnių galimybių būti vienijantis. Po antrojo turo, kuriame labiau balsuojama už mažesnę blogybę, pamatysime, kuris: I. Šimonytė ar G. Nausėda – turi geresnių galimybių vienyti“, – sako M. Baltrukevičius.