L. KASČIŪNAS: KONTRMOBILUMO PRIEMONĖMS REIKĖTŲ APIE 600 MLN. EURŲ

Vadinamosioms kontrmobilumo priemonėms įsigyti krašto apsaugos sistema dešimtmečiui matytų 600 mln. eurų poreikį, sako ministras Laurynas Kasčiūnas.

Anot jo, reikia įsigyti prieštankinių bei nuotolinio naudojimo minų, įrengti prieštankinių griovių tinklą, nuolatines fortifikacijas pasienyje, ekstremaliai situacijai paruošti tiltus.

„Kaip tik važiuodamas į šitą susitikimą paskaičiavau, kad mes jau dabar savo gynybos planuose ir biudžete, planavime visam tam sprendiniui iš krašto apsaugos sistemos pusės matome 600 mln. eurų per dešimtmetį, tai yra 30–40 milijonų kasmet. Kai kuriais atvejais ir daugiau, kai kalbame apie minas“, – trečiadienį Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, Padvarionyse, kalbėjo L. Kasčiūnas.

Anot jo, Lietuva savo veiksmus dėl kontrmobilumo priemonių koordinuos su Lenkija ir kitomis kaimynėmis.

„Sutarėme koordinuotis, pasitikrinome, kas mūsų kontrmobilumo planuose, kas Lenkijos. Manau, kad darome bendrą gerą darbą, saugome ne tik mūsų nacionalines, bet ir visos Europos Sąjungos (ES) sienas“, – per bendrą spaudos konferenciją su Lenkijos gynybos ministru ir vicepremjeru Wladyslawu Kosiniaku-Kamyszu (Vladislavu Kosiniaku Kamišu) teigė L. Kasčiūnas.

Praėjusią savaitę Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos vadovai pasirašė laišką, kuriame paragino ES įrengti gynybos liniją palei bloko rytinę sieną su Rusija ir Baltarusija, saugojantis nuo karinių ir hibridinių grėsmių, kurias kelia šios valstybės.

Pasak W. Kosiniako-Kamyszo, minėtų šalių sienų stiprinimo klausimas bus keliamas kitą savaitę vyksiančiame NATO viršūnių susitikime Vašingtone.

Laurynas Kasčiūnas (kairėje) ir Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas. R. Riabovo / BNS nuotr.

Keturių šalių lyderiai teigė, kad projektui reikės visų bloko valstybių narių finansinės paramos.

Kai kurie ES diplomatai apskaičiavo, kad tokios gynybinės linijos įrengimas kainuotų apie 2,5 mlrd. eurų.

„Mes norime sienos apsaugos temą padaryti tarptautiniu klausimu. (…). Norime, kad tai būtų tematika, kuri bus suvarstoma artimiausiu metu, kai bus atitinkami susitikimai“, – sakė Lenkijos gynybos ministras.

„Dabar viena iš mūsų bendrų ambicijų yra trijų Baltijos šalių ir Lenkijos, kaip tokios lyderės, iš tikrųjų, siekis, kad ES atsisuktų savo visais resursais į Rytų sieną ir ją sustiprintų“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Lietuvoje sutartys dėl kontrmobilumo priemonių įsigijimo pasirašytos birželio pabaigoje, pasak krašto apsaugos ministro, dalis įrangos į numatytus kontrmobilumo parkus bus pristatyta jau liepą.

Jis taip pat teigė, kad su Lenkijos kolega trečiadienį turėtų aptarti prezidento Gitano Nausėdos išsakytą norą abiem šalims kurti regioninį raketų paleidimo įrenginių HIMARS amunicijos logistikos centrą.

W. Kosiniakas-Kamyszas centro steigimo plačiau nekomentavo.

„Kalbėdamas apie tai noriu pasakyti, kad mes tikrai darysime viską, kad sustiprintume mūsų gynybą. Esame atviri ir aš tikrai labai noriai prisijungsiu prie kiekvienos iniciatyvos, kuri stiprins mūsų sienų saugumą“, – teigė jis.

Lietuva 2021 metų pabaigoje pasirašė 495 mln. dolerių sutartį su JAV dėl aštuonių HIMARS sistemų įsigijimo.

Sistemas kariuomenė planuoja integruoti koordinuojantis su sąjungininkais, ypač su kaimyninėmis valstybėmis – Estija, Latvija, bei Lenkija.