Nors Baltarusija oficialiai prognozuoja maždaug 80 proc. rinkėjų aktyvumą, Lietuvos parlamentarai, stebintys rinkimus, teigia, kad gyventojai yra pasyvūs.

Pasyvus balsavimas

Seimo narė socialdemokratė Birutė Vėsaitė BNS teigė, kad kol kas pažeidimų rinkimuose nepastebėjo, tačiau sakė, jog rinkėjai pasyvūs.

„Mes stebėjome apylinkės atidarymą, tai jokių pretenzijų - prie mūsų užantspaudavo balsavimo dėžę, bet nepasakyčiau, kad labai daug rinkėjų būtų. Išankstiniuose, oficialiai pranešama, balsavo trečdalis rinkėjų, bet kiek stebėjome Minske pačiame, tai vienoje apylinkėje suskaičiavome gal 10 žmonių per pusvalandį, kitur - per pusvalandį 6 žmonės atėjo. Galbūt dėl to, kad ankstyvas rytas“, - telefonu iš Baltarusijos BNS sakė B.Vėsaitė.

Ji teigė, kad galbūt rinkėjų aktyvumas padidės po pietų, tačiau nespėliojo, ar pavyks pasiekti prognozuojamą 80 proc. aktyvumą.

B.Vėsaitė teigė, kad išankstiniuose rinkimuose didelis aktyvumas buvo pasiektas, nes balsavo kariai ir valstybinių įstaigų darbuotojai. Oficiliai skelbiama, kad išankstiniuose rinkimuose balsavo virš 36 proc. rinkėjų.

„Šiaip jau opozicija ragina neiti balsuoti ir tas vangumas jaučiasi. Kiek mums aiškino opozicionieriai, išankstiniai rinkimai buvo gana priverstiniai, nes ten balsavo armija, valstybinių institucijų atstovai“, - teigė parlamentarė.

Tuo metu konservatorius Emanuelis Zingeris teigė, kad rinkimai Baltarusijoje primena tarybinius laikus.

„Mes kol kas dar susilaikome nuo savo galutinių pasisakymų, kol nesibaigė rinkimai, bet ryškiai matyti, kad visa ta išankstinių rinkimų tvarka visgi primena „gerus senus“ tarybinius laikus“, - BNS sakė E.Zingeris.

Anot jo, rinkimus stebi darbo kolektyvai, priklausantys nuo valstybės.

„Neužmirškime, kad čia nėra partijų, kurios stebėtų rinkimus. Čia yra darbo kolektyvai, tai vaizdas yra... Seniai mes jau atpratę - nuo 1990 metų nuo tokio vaizdo. Pavyzdžiui, siuvimo gamyklos darbo kolektyvas stebi rinkimus, o gamykla yra valstybinė, priklauso nuo biudžeto“, - teigė E.Zingeris.

Apžvalgininkai užtikrintai prognozuoja pergalę daugiau nei 20 metų šalį valdančiam Aleksandrui Lukašenkai.

Su A.Lukašenka sekmadienį varžosi pilietinės kampanijos „Sakyk tiesą!“ aktyvistė Tatjana Korotkevič, Baltarusijos kazokų vyriausiasis atamanas Nikolajus Ulachovičius ir Baltarusijos liberalų demokratų partijos pirmininkas Sergejus Gaidukevičius.

Iš keturių kandidatų vienintelė 38 metų T.Korotkevič vykdė kažką panašaus į politinę rinkimų kampaniją, kurios metu rengė susitikimus su rinkėjais provincijoje ir dalijo interviu.

Paskutiniuoju Europos diktatoriumi vadinamas A. Lukašenka jau penktą kartą dalyvauja kaip kandidatas prezidento rinkimuose. Jis buvo išrinktas 1994, 2001, 2006, 2010 metais. Paskutinius rinkimus aptemdė griežtas susidorojimas su opozicija.

Renkasi stabilumą

Baltarusijos gyventojai bijo permainų, todėl rinkimuose renkasi stabilumą, o ne pokyčius, teigia užsienio reikalų ministras.

„Žmonės iš tikrųjų bijo permainų, nes nežino, kas po jų bus. Jie turi galbūt tą minimalų tokį gyvenimo lygį, kuris yra toks, koks yra, bet jie nežino, ar bus geriau“, - LRT radijui sekmadienį sakė Linas Linkevičius.

Anot jo, visgi Baltarusijoje galima matyti pozityvių permainų ir nors šalis yra priklausoma nuo Rusijos, stengiasi išlaikyti balansą santykiuose su Vakarais.

„Kalbėti apie savarankiškumą tos šalies yra sudėtinga, bet mes negalime nevertinti tokių faktų tarptautinėje politikoje, kad Baltarusija nepripažino Pietų Osetijos ir Abchazijos aneksijos, taip pat nepalaikė ir to, kas įvyko Kryme, neprisidėjo prie ekonominių sankcijų, kurias taikė Rusija prieš mus. Turime vertinti, negalvodami, kad ten kažkas idealu yra, bet tie poslinkiai pozityvūs - dalyvavimas Minsko procese, paleidimas politinių kalinių“, - tikino ministras.

Anot jo, Europos Sąjunga panaikins sankcijas Baltarusijai tik tuomet, jei rinkimų metu ir iškart po jų neįvyks nieko netikėto.

„Sankcijų panaikinimas keturiems mėnesiams įvyks tik tuo atveju, jei per rinkimus neįvyks nieko netikėto, arba po rinkimų iškart. (...) Mūsų sprendimas Europos Sąjungoje užims tam tikrą laiką ir mes stebėsime atidžiai situaciją Baltarusijoje“, - sakė L.Linkevičius.

Anot jo, keturių mėnesių sankcijų laikotarpis pasirinktas, kad nebūtų taip, jog Baltarusija teigiamus žingsnius atliktų tik vieną kartą: „Tiesiog toks sutarimas, kad tai nebūtų baigtinis, darome viską etapais, kad tai nebūtų veiksmai šie teigiami, kad nebūtų proginiai, vienetiniai, kad tikrai būtų sistema, tai tam reikia laiko. Tai iš karto po rinkimų spręsti nebūtų labai racionalu“.

Tačiau ministras pabrėžė, kad pirmiausiai reikia sulaukti rinkimų pabaigos ir tik tuomet bus galima kalbėti apie sankcijų panaikinimą.

Agitavo prieš A. Lukašenką

Valdžios nesankcionuotame opozicijos mitinge, kuris Baltarusijos sostinėje įvyko šeštadienį, opozicijos lyderis Vladimiras Nekliajevas ragino Europos Sąjungą (ES) tvirtai stoti prieš Aleksandrą Lukašenką ir smerkė idėją apdovanoti šį autoritarinį lyderį už gerą elgesį.

„Žinome vieną dalyką: su Lukašenka valdžioje situacija niekada nepasikeis“, – sakė jis per mitingą Jakubo Kolaso aikštėje, kuriame dalyvavo ir tik prieš šešias savaites iš kalėjimo paleistas opozicijos lyderis Nikolajus Statkevičius.

ES neatmeta galimybės keturiems mėnesiams atšaukti sankcijas Baltarusijai, taip pat ir A.Lukašenkai taikomus suvaržymus, jei sekmadienį vykstančių rinkimų metu valdžia paskutinę minutę nesiims jokių represinių priemonių.

Diplomatiniai šaltiniai penktadienį sakė, kad Bendrijos užsienio reikalų ministrai atitinkamą sprendimą gali priimti pirmadienį, užbaigdami tris savaites trukusias sudėtingas derybas dėl to, kaip reaguoti į A.Lukašenkos žingsnį rugpjūtį suteikti malonę šešiems kalintiems politiniams kaliniams bei į jo indėlį į vasarį Minske vykusias svarbias taikos derybas dėl Ukrainos.

Vienas šaltinis sakė, kad šis sprendimas priklausys nuo to, ar sekmadienio rinkimai praeis taikiai.

Diplomatai sako, kad ES „juodajame sąraše“ esantiems 140-čiai asmenų keturiems mėnesiams – nuo spalio galo iki vasario pabaigos – bus atšauktas lėšų įšaldymas ir kelionių draudimas. Ginklų embargas liks galioti.

V.Nekliajevas, kuris buvo įkalintas ir 2010-aisiais, po didelių protestų dėl A.Lukašenkos ginčijamos pergalės rinkimuose, pridūrė, kad šiame nesankcionuotame proteste dalyvavo palyginti nedaug žmonių, nes „žmonės tiesiog bijo“.

N.Statkevičius savo ruožtu irgi ragino ES tvirtai stoti prieš A.Lukašenką. „Šie žmonės baltarusių akyse atrodys savo idealų išdavikai“, – apie Europos pareigūnus sakė jis.

Kiti kalbėjusieji ragino šalies valdžią pakeisti įstatymus, kurie, jų nuomone, varžo valios pareiškimo laisvę. Tada akcijos dalyviai susiėmė už rankų ir išklausė „maldą už Baltarusiją“.

Įvairiais vertinimais, mitinge ir prieš tai vykusiose beveik trijų kilometrų eitynėse pagrindiniu Minsko prospektu dalyvavo nuo tūkstančio iki pusantro tūkstančio žmonių.

Opozicijos veikėjai, eidami maždaug 400 protestuotojų kolonos priekyje, susiėmė už rankų ir ragino minią boikotuoti rinkimus, o demonstrantai skandavo tokius šūkius kaip „Saša, išeik!“, turėdami omenyje A.Lukašenką. Kai kurie dalyviai mojavo ES vėliavomis.

Milicininkai akcijos metu nieko nesulaikė.

„Galvoju, kad mes (akcijos organizatoriai) gausime eilinius šaukimus į teismą“, – pasibaigus akcijai žurnalistams pareiškė Vieningosios piliečių partijos lyderis Anatolijus Lebedka.